Kur statūs skardžiai ,
Dusynas,Urvena srovena
Ir dangaus stogas-
Namai be durų ir langų...
Kemsynuose klaidžiuos
Čia pasislėpusios gyvena
Kaimynės,raganos ant šluotų
Skraido mėnesienos atšvaituos.
Sodybos senos ,
Kuriose seniai nebegyvena ,
O klėtys,pirtys tebestovi
Ant akmeninių pamatų...
Prieš daugel metų
Čia sutikti dar galėjai
Rubikių ar Mušėjaus žveją ,
Matyti ežerus pro medžiuose
Išdžiaustytus lino tinklus...
Jauni tėvai paliko tėviškėlę ,
Jau sudūlėjo kryžiai ant kapų.
Palikusi viena Ancelė ,
Tiktai šunelį pasiėmus ,
Išėjo laimės pasitikti-
Prakalbinti tėvelių vėles ,
O gal tik pasivaikščioti
Prie Urvenos krantų.
Beeidama akiduobę užėjo ,
Pastojo kelią išvartos miškų...
Pakėlusi akis išvydo
Jauną lyg bijūną bernužėlį-
Taip į tėvelį buvo panašus...
Jaunasis Raugerkšniu pasivadino
Ir pasisiūlė palydėti į namus ,
Bet ji,akis nudelbusi,paslydo
Ir nugarmėjo į akivarus gilius.
O jeigu eisi,ir dabar matysi-
Čia sruogas raganų plaukų...
Senąjį tėvą,šaukiantį dukrelę ,
Kad jų landas aplenktų
Ir naktimis nepasiklystų...
Ir motinėlę,budinčią prie vandenų.
O kur bernelis ,likęs vienas ,
Keleliu į pamiškę nuėjo ,
Paliko laukti pabalnotas žirgas ,
Išjodinėtas raganų piktų.
Dar tebelaukia ir šunelis
Prie Ąžuolo ir Klevo-milžinų ...
Kas jie ,paklausk senelių.
O auksu pasipuošę pabroliai-berželiai
Dar tebelaukia į namus
Sugrįžtančių su laimės kraičiu-
Raugerkšnio ,Ancelės ,
O galbūt jųdviejų vaikų.
2008
(Ancelė)