10 000 straipsnių
Painios gijos,
Apraizgiusios kaklą,
Neleidžia pabėgti nuo tiesos.
Tunelis veda į šviesą,
Nemėgstu jos.
Tiesa jau čia,
O gelbėk, ne!
Nenoriu nusidėjėle
Būt paskelbta.
Man kojos neleidžia bėgt –
Suakmenėjo.
Tiesa jau čia pat,
Sienos spaudžia.
Tiesa nugalėjo.
Aš pralaimėtoja.
Telieka pasveikint ją
Su dar viena auka.
2006-02-15
Tave aš pažinau iš balto sparno mosto,
Iš vėjo juoko ir akių gelmės,
Kai ąžuolais galiūnais dangų glosto--
Perkūnų mėlynų, kurie aušroms kalbės...
Žvakelės liepsnoje drugelio sparnas nyra,
Į ugnį skrenda žemės angelai-
Tave aš pažinau, palietus skausmo lyrą--
Juk Tu Tiesa, paskendusi giliai...
Tiesa, Tiesa ligi dangaus pakilus,
Tiesa per širdį perėjus švinu--
Tiesa, kur šuliniai mano Tėvynės gilūs
Su nuskandintais kūnais...Pelenų
Tiesa žvakelės liepsną graudžiai glosto
Su skausmo angelais žalioj ugny
Ant žemės mūs - gyvybės švento uosto--
Žaibų tarpekliais sapnu praeini--
Tave aš pažinau iš balto sparno mosto...
****
Naktis šiurpi, naktis bedvasė--
Į Tavo liepsną nusipraust lekiu,
Tiesa... Žvaigždynai Tavo vardą rašė
Virš saulės spinduliuojančių akių--
Jį rašė mėnuo, bėgdamas virš marių,
Virš prarajų, tarpeklių ir uolų--
Žydėjo širdys ja ugny ikarų,
Nes žemėje Tiesa gėlė gėlių--
Aukšti kalnai Tą vardą pakartojo,
Baltas galvas žemai nulenkdami--
Tiesa sudygo pėdose artojo
Žalia viltinga rugio ugnimi--
Naktis šiurpi, naktis bedvasė...
2007-07-11
Auksinės vestuvės – reta dovana
Gyvenimo ilgo kely,
Kai vėlei nušvinta jaunystės diena,
Jaunuoju, jaunąja esi.
Vaikai užauginti. Ir dar daug daugiau –
Pulkas anūkų prie jų,
Kada jie užaugo? Sakai – nemačiau,
Tiek buvo darbelių, darbų.
Tai dėkui Aukščiausiam, Viešpačiui dėkui,
Kad buvo keliauta greta,
Kai darganos skalbė, šiaurys piktas plėšės,
Kai žiedlapius barstė vyšnia.
Kai nuovargis slėgė, buvo kur remtis –
Sujungtos dvi rankos, petys prie peties.
Prieš pusšimtį metų pašaukti gyventi
Džiaugsme ir varge kartu lig mirties.
Buvo sunku? Neslėpkime buvo,
Bet džiaugsmo ir meilės daugiau,
Ja upėm, upeliais pavasariai sruvo
Ir krito žvaigždė nuo dangaus.
Spindi auksas ant rankų lyg tą pirmąjį kartą,
Kai priesaikos tarėt žodžius,
Ir gerai, kad širdy, kad akyse vėl karšta,
Kad matome tokius gražius.
Ko prašyt iš Aukščiausio, ko gi dar benorėti?
Gal tik švento, auksinio rudens,
Kad akys vis meile, gerumu tuo spindėtų,
Kol kartą ilgam užsimerks.
Auksinės vestuvės – reta dovana,
Taip gera ja džiaugtis, dalintis.
Vieniems vėl sugrįžti, kur kelio pradžia,
Kitiems – iš jų meilės mokintis.
2010-08-25
Mano mintys sapnuose,
Aš regiu juose Tave!
Pabundu su šypsena
Ir man gera širdyje!
Kol žinosiu, kad myliu
Tol svajosiu, nes tikiu
Jog laiminga aš esu
Ir sapnų erdves jaučiu.
Su ryto giedra,
Su saulės šviesa
Aš noriu pakilt
Ir degt ugnimi ...
Mylėti karščiau,
Už dangų aukščiau,
Platybes pajust
Ir vėjus nupūst!
Aš suprantu, kad Tau patinku,
Aš tai žinau ir man džiugu.
Tik kartais liūdna ir niuru,
Kai nematau tavų akių.
Tuomet aš tyliai nugrimstu
Į savo slėnį tų minčių,
Kurias mes kuriame abu.
Kaskart Tave sapnuos regiu
Ir vis karščiau, stipriau myliu.
Tuomet mana širdies svaja
Prabyla meile kupina...
Užlieja širdį ir jausmus,
Palieka nekviestus džiaugsmus.
2008-04-14
Nenorėjau pabusti iš sapno,
Vis galvojau, jog Tu dar šalia.
Supratau, kad Tavasias aš lūpas
Bučiavau tiktai tąkart sapne.
Tik pabudus galėjau svajoti,
Kad tas sapnas realybė tikra,
Bet tuomet aš per degančią širdį
Paskendau giliose mintyse...
Bėgo dienos, bėgo naktys...
Vis sunkiau manoj širdy,
Man pabudus žibėjo akys,
Tavo veidas atminty...
Kaip norėčiau apkabinti
Ir parodyt, kaip myliu...
Bet kolkas esu bejėgė,
Tavęs laukiu, nes tikiu.
Mintimis surasiu žvaigždėtąjį kelią,
Kad žybėčiau kasnakt žvaigždėmis.
Aš ilgiuosi Tavęs, mano meile,
Tyliai spurda manoji širdis.
2009-01-22
Laukiau Tavęs,
Ištiestom rankom į dangų žiūrėjau, mąsčiau - Kur gi Tu?
Svajojau, kad būsime mes visad dviese,
Mylėsim, tikėsim, svajosim kartu.
Tačiau tai svajonė graži,
O įdėja gražesnė-
Nuskriet pas Tave tarp žvaigzdžių...
Pabūti drauge, bučiuoti Tave,
Mylėti karštai ir apkabinti nakčia.
Svajonių laivais, meilės takais,
Kur būsim vieni...
Sudegsime meilės glėby...
Šiltomis mintimis, šešėliais mes būsim vieni...
Paliesti svaiginančių lūpų aistros.
Klausiau Tavęs, per degančią širdį klajojau,
Ieškojau Tavęs tarp žmonių.
Dainavom ir šokom, kvailiojom abu.
Tuojpat aš pabudus iš sapno svaigaus
Suvokiau, jog aš per tą degnčią širdį
Paskendau giliose svajose...
2010
Pramerkiu aš akis anksti ryte, jau kvepia rytmečio rasa...
Šaltą, rudeninį rytą gaubia vėsuma...
Padangė šoka rudeninį Tango...
Pilki debesys atneša mums lietų...
Kad ir kaip nesinorėtų, Rudeninių Tavo akių
Aš pamiršt negaliu!
Rudeninis lietus, rudeninis lietus
Atneša svaigius sapnus...
Rudeninis rytas, rudeninis rytas
Pilkšvom spalvom nudažytas, auksiniais lapais nusagstytas.
Vėl niurus dangus,
Vėl beldžiasi smarkus lietus...
Mano mintyse tos ryškios Tavo akys,
Šįryt Tau tariu:
Nebijoki lietaus, nebijoki jausmų
Tiktai būki savim ir mylėki širdim.
Lai krinta medžių lapai.
Leidžias ant takų...
Ruduo vėl pabudęs-
Tad būkime kartu!
2010-09-01
Meilės nėra,
Ji užmigo manoj širdyje...
Pažadink meilę manyje.
Juk nebėra to, kas buvo brangiausia...
Širdis plyšta iš skausmo...
Kiek naktų praleistų, be Tavęs aš kenčiu...
Mano meilė tikra, tik dabar nesuprasta...
Kaip ugnis manyje ji liepsnoja nakčia.
Tiktai Tu man buvai ta liepsna,
Dėl kurios aš liepsnojau...
Širdį veria skausme, mano siela kančioje
Pasiklydusi neranda kelio į ramybę...
Vis dar myliu Tave ir mylėsiu ilgai,
Kol širdy skambės ilgesingi aidai.
Galbūt Tu lyg šiolei nežinai,
Kaip kenčiu ir meldžiu saulės spindulių,
Kurie nutiestų man naują gyvenimo kelią...
Juo aš eičiau be Tavęs.
Šypsena manam veide jau senokai paslėpta...
Kas užpildys ją?
Kas suras kelią į laimę
Ir į tai - kokia buvau..?
Visa tai - žodžiai, kuriais
Bandau nuraminti save.
Tiktais ta tuštuma slegia širdį, mintis ir jausmus...
Aš kenčiu, dar kenčiu...
Tiek daug spalvų, slepiančių liūdesį širdy...
Mano meilė tikra, tik dabar prarasta....
Pasiklydusi neranda kelio...
Aš kenčiu, dar kenčiu...
2009-08-25
Jeigu nebūtų Tavęs-
Ištirptų kalnai...
Ieškočiau tavęs ilgai, labai ilgai...
Suradus pasiimčiau į kelionę,
Į kelionę širdžių,
Kur pasilikę dviese būtume kartu.
Ar Tu, dar girdi mane?Noriu šokti Tavyje!
Noriu užrakint ir pasislėpt skrynioje-
Širdies, kurią myliu...
Noriu būti su tavim kartu.
Noriu išbučiuoti bučiniu karštu.
Ir vėl išvažiavai
Ir vėl ilgesį širdy palikai...
Skaudu be Tavęs ir kasdien labai blogai...
Ir vėl atidariusi skrynią užrakinsiu Tave,
Kur pasilikę dviese liksime vieni du.
Reikia, tiesiog reikia,
Kad kas nors bent kartą į akis Tau ištartų-
Kaip Tave myli,
Bet neparašytų...
Beprasmiai banalybe mirgantys žodžiai
Tavo kompiuterio ekrane
Yra lyg storas, tuščias ir permatomas stiklas,
Per kurį Tu gali matyti, girdėti, bet ne jausti...
Ne švelniai prisiglausi prie žmogaus sėdinčio anapus stiklo.
O juk kartais taip gera išgirsti, pajausti ir žinoti,
Jog esi mylimas.
Nekirpk parklupusio Angelo sparnų.
Paskutinias savo jėgas, gėrį, meilę, švelnumą, pasitikėjimą,
Angelišką naivumą jis atidavė Tau.
Ir lyg šiolei niekas taip ir neištarė žodžių,
Paglostančių Angelo širdį.
Jis ieškojo meilės ir globos kitame pasaulyje.
Tame, kuriame žmonės buvo netikri,
Žodžiai ne visada nuoširdūs,
O ir poelgiai ar vieni, kiti pažadai,
Ištarti tą akimirką,
Be jokio garanto, kad taip ir bus.
Nepaisant kaukių abiejuose pasauliuose,
Angelas pajuto šilumą,
Jam parašė, koks jis yra mylimas žmogus.
Tik kodėl, žmogau,
Tu neištarei to garsiai atvirame pasaulyje?
Angelas atsakytų:
Nes ne viskas buvo tikra,
Nes nespėjom to pajausti.
Apkabink žmogų, kurį myli.
Galbūt, šiuo metu jis sėdi šalia Tavęs
Ir švelniai mintimis į ausį kužda - Mylėk Mane.
Pasakyk, kaip stipriai jį myli
Ir nepamiršk, kad kartais tereikia
Vieno, vienintelio žodžio, patarimo, palaikymo
Ir tuomet, kai Angelas pakirptais sparnais juos išgirs -
Galbūt iš laimės pradės spurdėti jojo širdis,
Galbūt pasaulis nušvis naujomis spalvomis.
Beribių minčių apsupty,
Svaigių jausmų vedini
Mes einame kartu vienu,
Dviejų plakančių širdžių,
Liepsnojančiu keliu.
Nešamės šilumą širdžių
Šiuo vingiuotu mūsų meilės keliu.
Tikrų jausmų mes pakerėti
Svajojam vėlei susitikt
Ir ten kartu - jausmų alėjoj
Paskęsti jūroje svajų,
Kur esame tik AŠ IR TU.
Galbūt palaukti mums reikės,
Galbūt likimas nepadės,
Galbūt dar daug liūdnų dienų
Mes lauksim vienas kito,
Galbūt nepaisant laiko spąstų
Meilė Per Atstumą Mus Palydės
Sutvirtės ir susikibus rankomis tvirtai
Mylėsim vienas kitą amžinai.
