10 000 straipsnių
Į mane įsiliejo vėjo dvasia.
Glosto viduje, glamonėja…
Ir taip gera, taip gera, kai ji čia šalia…
Taip… Pagunda mane nugalėjo.
Kaip norėčiau, kad vėjo dvasia neišskristų,
Kad būtų manyje, šnabždėtų gundančiu balsu
Ir kad rytoj ji vėl nušvistų,
Kad būtų šitaip gera, ir jauku.
6c klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Vakaro vėjas traukė į rytus,
Į miestus, į kraštus niekad nematytus.
Ir rankoj suspaudęs gėlę nuvytusią
Patraukė toliau jis į rytus.
Kelionės galo visai nesimatė,
O vėjo širdis vis plakė ir plakė…
Ir vakaro vėją toks šaltis pakratė,
Bet galo vis tiek nesimatė.
Jau rytas…
Ir vėjas pavargęs nukrito...
Pasiekė jis kraštus niekad nematytus,
Niekad nematytus, niekad nematytus…
6c klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Ateik, naktie, ateik, juoda,
Skambės graži tamsos daina,
Žmonėms neberūpės diena,
Kada jie paslaptį išvys
Ir taip toli toli nuklys
Nuo čia.
Taip paslapčia.
Ateik, naktie, ateik, graži,
Tada balandžiai jau nebus
Tokie balti.
Tu juk gali.
Parodyk man savo akis,
Atverki tuštumos duris,
Greičiau,
Nes greitai rytas pasirodys jau.
6c klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Paklausk savęs, kodėl dabar esi,
Paklausk savęs, kodėl gali nebūti.
Juk žemė tam ir apvali,
Kad nors kartelį mes galėtume pargriūti.
Paklausk savęs, kodėl esi ir būsi tik likimo pelenai,
Paklausk savęs, kodėl pasaulyje tik tu tokia viena.
Gyvenimas - tai nepažįstami veidai,
Nes jų tiek daug, o aš tokia viena.
Olga Račkauskaitė, 6c klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Tas laukinis gyvūnų pasaulis,
Žvėrių karalijos valda.
Sudaryta iš smėlio,vandens ir saulės
Žemė žaliuos visada.
Pasauliui gamta visas turtas.
Net augalo sėkla maža.
Ir grožis, visatos sukurtas,
Sušildys mus saulės šviesa.
6c klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Į mokyklą nebeeisiu,
Namuose kasdien tik šėlsiu,
Saldumynų prisipirksiu,
Kur nors maudytis nuvyksiu.
Pas pusseserę važiavau!
Lenktynėse aš ten buvau.
Lauke žaidžiau slėpynių,
Prisidariau mėlynių.
Dienoraštį rašiau
Ir vasarą piešiau.
Su dviračiu aš važinėjau,
Ir nejutau, kaip vasara praėjo.
Olga Račkauskaitė, 6c klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš apsisiausčiau vėju lyg skara,
Kuri apsaugotų nuo netikrumo.
Aš visą laiką būčiau lyg žaizda,
Kad prisiminčiau tai, kas buvo.
Aš užsidengčiau veidą saule lyg ranka,
Kuri apsaugotų akis nuo nekantrumo.
Aš visą laiką būčiau lyg akla,
Kad tik susigrąžinčiau vaikišką naivumą.
Aš pasislėpčiau po juoda, šalta žeme,
Kaip kirminas aš kęsčiau drėgną tamsą.
Galėčiau būti netgi mindoma žole,
Kad tik susigrąžinčiau savo laiką.
3k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Kodėl negalime sakyt tiesos,
Kai ausys nori tiktai ją girdėti?
Kodėl negalime pabėgti nuo tamsos,
Kai akys nori šviesą vien regėti?
Kodėl tiesiog negalime sustoti ir stovėt,
O turime kažin kur bėgt, skubėti?
Kodėl privalome kvailai tylėt,
Kai norisi iš skausmo rėkti?
Kodėl dėl kažkieno ambicijų tuščių
Beprasmių aukštumų privalom siekti?
Kai juodas rytmetys širdyje aušta,
Kodėl tiesiog negalime nugaišt,
Kaip kad benamiai šunys gaišta?..
Rita Razminaitė, 3k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš norėčiau pagauti nors snaigę,
Tokią mažą ir trapią – kaip tu,
Bet nesninga, nesninga, nesninga
Ir pagauti aš jos negaliu…
O jei snigtų ir aš ją pagaučiau,
Ar ilgai ji mylėtų mane?!
Neilgai, neilgai, neilgai, tik…
Tik ji tyliai ištirptų delne…
Jei pagaučiau aš kitą, dar kitą
Ir pagaučiau dar saują aš jų?!
Ne. Sakau sau – nereikia:
Neišsaugosiu to, kas trapu.
Rita Razminaitė, 3k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Ar kada nors anksti ryte bridai per pievą?
Per švelnią, drėgną nuo rasos?
Ar kada nors matei tą pievą dieną,
Kai ji parausta nuo vidudienio kaitros?
Ar tu jautei bauginančią ramybę,
Kai saulei leidžiantis ji žaidžia
Su mirštančiais, auksiniais spinduliais?
Jei taip, tai tu dar jausi
Pulsuojančią gyvybę,
Kai saulė nusileis…
Rita Razminaitė, 3k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Tu sapnavai, kad Dievas tu esi
Ir kad pušų pavėsy amžiais karaliauji.
Tu sapnavai – paklūsta tau visi
Ir tu niokoti, griauti niekad nesiliauji…
Tu sapnavai nusvirusias, nudžiūvusias šakas –
Tu viską naikinai, kad vėl sukurtum
Siaubingai dvokiančią alėją…
Bet nubudai… ir supratai, kad karaliauja tas,
Kurį sapne tu sunaikint norėjai…
3k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Brendu aš per tylą… brendu, sustoju…
Tikiu, jog švystelsi šypsniu blankiu.
Aš tik žmogus, aš tik svajoju…
Dangus ir žemė – aš ir tu.
Raudono saulėlydžio gęstančios žaros
Nugrimzdo į smėlį, prarijo bangas,
Žvaigždėtosios pušys užmigo šešėliuos
Ir kelia iš sapno, kažin ar atras.
Išdžiūvusias kriaukles pajūrio vėjas
Užpustė geltonom smėlio pilim,
Užgeso mėnulis, taip ryškiai švytėjęs,
Ir viskas nugrimzdo gilion užmarštin.
Brendu aš per tylą… nenoriai sustoju…
Iš rankų širdis jau pabiro smiltim…
Aš tik žmogus, aš tik svajoju -
Danguj ir žemėj būt su tavim.
3k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui