Kartais žiūrim viena kryptimi,
Kartais vienas kitam į akis.
Tik kalba mus, atrodo, palieka,
Horizontui artėjant lange.

Tyliai skambančios amžinos dainos,
Atsiliepia kažkur viduje.
Naujas rytas po ta pačia saule.
Negyvenamo miesto tyla.

Tiek mažųjų pasaulio stebuklų
Ar kelių didelėms viltims,
Ar priaugusias kaukes nusiimam
Prieš artėjančių tolių akis.

Ir gyvenimas, rodos, tik kelias,
Tik brūkšnelis beribiam lape,
Bet jis džiaugias, jis vėliavą kelia –
Juk jam teko matyti tave.

2009 11 26
Geema_*