VU Fizikos Fakulteto dekano G. Dikčiaus straipsnis: “Darbdaviai ieško fizikų”

Artėja kasmetinė abiturientams svarbiausias metas – ateities pasirinkimo metas. Sakoma, kad mokymasis turi tęstis visą gyvenimą. Taip ir yra iš tiesų. Pažinimo procesas yra begalinis kaip begalinis yra ir žinių sukauptų Žmonijos lobynas. Praėjo tie laikai, kai asmenys, be abejo išskirtinių gabumų, galėjo akumuliuoti visas, pavyzdžiui, gamtos mokslo žinias. Iki pat viduramžių tokie mokslininkai vadinosi filosofais, kurie galėjo dalyvauti disputuose dėl visų tuo metu aktualių mokslo problemų. Gausėjant patyrimui ir žinioms atsirado specializacija, kuri dabar atrodo visai natūraliai.

Universitetai stengiasi pasiūlyti abiturientams labai daug įvairių programų, kurios gali patenkinti daugumos stojančiųjų norus, aišku, atsiliepiant į valstybės poreikius ir galimybes. Susigaudyti programų įvairovėje yra nelengva, todėl pabandykime aptarti bent jau motyvaciją tų jaunuolių, kurie turi potraukį tiksliesiems pagal dabartinę klasifikaciją vadinamiems fiziniams mokslams.

Pradėkime nuo pirminio klausimo – ar iš viso yra būtinas aukštais išsilavinimas?

Manau į šį klausimą turime vienintelį atsakymą. Jei jaunas žmogus sugeba studijuoti – būtina studijuoti. Tą patvirtina bet kurio laikraščio skelbimų skiltys. Pasiūlymai įsidarbinti beveik visada turi šiuos raktinius žodžius: aukštasis išsilavinimas, mokėjimas dirbti su kompiuteriu, geras bent vienos užsienio kalbos mokėjimas, kaip pranašumas dažnai paminimos teisinės, ekonominės žinios.

Taigi studijuoti reikia. Kokią studijų programą pasirinkti?

Lietuva nedidelė šalis, tačiau pagal universitetų ir kolegijų kiekį, manau, lenkia daugelį žymiai didesnių valstybių. Aukštosios studijos turi keletą pakopų, tačiau daugelis gal virš 90% apsiriboja pirmomis dviem – pagrindinėmis studijomis bakalauro laipsniui įgyti ir aukštesniosiomis magistro laipsniui. Pagrindinėse studijose reikėtų įgyti bazines žinias, kurios leistų antrojoje pakopoje specializuotis įgyjant gilesnes žinias labai siauroje srityje.

Šiais principais ir grindžiamos fizikos mokslų programos visuose universitetuose. Aišku aš kalbėsiu tik apie Vilniaus universitetą, kuriame dirbu. Mes esame parengę penkias stambias pagrindinių studijų programas: fizikos (kaip ir priklauso to paties pavadinimo fakultetui), taikomosios fizikos, kompiuterinės fizikos, telekomunikacijų fizikos ir moderniųjų technologijų vadybos. Pastaroji šiemet švenčia didelę šventę – pirmąją laidą šios šiek tiek keistai skambančios, tačiau labai atitinkančios laikmečio poreikius programos.

Trumpai apie kiekvieną. Manau, visiems aišku, kad fizikos mokslas, fizikinės žinios (pridėjus matematiką kaip bendrinę gamtos mokslų kalbą) yra visų gamtos mokslų stuburas. Fizikos programa suteikia fundamentalias žinias, iš visų fizikos krypčių, duoda labai gerą matematinį ir informatikos parengimą įgalinantį tolesnę specializaciją kurioje nors eksperimentinės ir teorinės fizikos, biofizikos, cheminės fizikos kryptyje. Daugelis šią programą baigusių pasirenka magistrines studijas ir tolimesnį darbą mokslo institutuose, aukštosiose mokyklose ar stoja į doktorantūrą.

Taikomoji fizika. Jau pats programos pavadinimas perša mintį, jog ši programa skirta tiems, kurie pasirinks tolimesnį pavyzdžiui medžiagotyros, biomedicininę, technologinę ar informacinę fizikos pakraipą. Kadangi šiuolaikinės technologijos vis labiau remiasi naujausiais fizikos mokslo laimėjimais, ši programa turėtų tapti vis labiau darbdaviams reikalinga.

Kompiuterinė fizika. Ši programa skirta tiems, kurie mėgsta fiziką ir kartu žada būti kompiuterinių technologijų virtuozais. Jie bus pajėgus modeliuoti ne tik paprastus matematinius uždavinius (ką beje gerai daro informatikai), bet sugebės formuluoti, aprašyti, spręsti sudėtingiausius fizikinius uždavinius. Šios programos absolventai gali būti charakterizuojami tokiais raktiniais žodžiais – kompiuterinio modeliavimo aukštasis pilotažas.

Telekomunikacijų fizika. Ši programa yra dviejų mokslo sričių – fizikinių ir technologinių mokslų sandūroje. Kasdieną susiduriame su telefonais įprastiniais ir mobiliaisiais, televizija ir radijumi. Vartojame laidinio, radijo bangų ar optinio ryšio sistemas. Be gerų ryšio priemonių ir tinklų net ir geras kompiuteris tampa mažaverčiu kalkuliatoriumi ar spausdinimo mašinėle. Šalies ūkyje yra stiprios fiksuoto ir mobilaus ryšio kompanijos. Visoms reikalingi tvirtą fizikinį išsilavinimą turintys specialistai. Reikia? Prašom – štai mes!

Moderniųjų technologijų vadyba. Šią programa bendrai parengė Fizikos ir Ekonomikos fakultetas, suprasdami, jog geram šiuolaikinių technologijų vadybininkui yra būtinos tiksliųjų mokslų, o ypač fizikos bazinės žinios. Be tokių žinių ar gali būti geras vadybininkas, sakykim, lazerinių technologijų firmoje? Baigę šią programą gali tęsti studijas tiek fizinių mokslų, tiek vadybos magistratūroje. Priklausomai nuo to, kokia sritis nugalės studijų metu.

Šalia šių programų kaip atskiri srautai veikia astrofizikos bei fizikos mokymo programa. Pastarąją gali pasirinkti bet kurios aukščiau paminėtos programos studentas jau studijų eigoje ir papildomai įsigyti dar ir mokytojo licenziją.

Tenka tik pridurti, kad visos fizikos fakulteto programos šalia gero fizikinio, matematinio ir informatikos parengimo gauna pakankamai užsienio kalbų įgūdžių, teisinių ir ekonominių žinių. Dalis šių disciplinų yra įrašyti kaip būtini studijų programose, dalis gali būti pačių studentų pasirinkta fizikos ar kituose universiteto fakultetuose.

Gabiausieji studentai yra siunčiami vieno ar dviejų semestrų studijoms į geriausius vakarų Europos universitetus. Kai kurie, deja, ten užtrunka ilgiau… Mat mūsų fakulteto studentai per pastaruosius keletą metų nusipelnė labai gerą vardą šiuose universitetuose kaip darbštūs, talentingi, komunikabilūs studentai. Nemažai jų jau tapo mokslų daktarais ar tęsia daktarines studijas Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos universitetuose.

Ar lengva studijuoti Fizikos fakultete? Nelengva, reikia dirbti. Kasdieną, kruopščiai. Tačiau nėra ir sunku. Turime geriausią, labiausiai kvalifikuotą dėstytojų kolektyvą, tarp jų penkis Mokslų akademijos narius, apie dvidešimt profesorių. Gerai įrengtas mokomąsias eksperimentines laboratorijas, penkias kompiuterių klases, auditorijas. Kai kurias laboratorijas padėjo įsteigti ir aprūpinti reikiama technika žinomos pasaulyje ir šalyje firmos, pavyzdžiui CISCO.

Fizikas visada mėgsta ir supranta humorą, dainą, šokį. Mūsų fizikų diena jau daugiau trisdešimties metų linksmina Vilnių. O dar “fuksų” krikštynos, saviveiklos ir sporto renginiai! Tikriausia teko girdėti šūkį “Mūsų nedaug, bet mes FIZIKAI!” per FiDi – kasmetinį fizikų susibūrimą.

Tiesa, kad fizikų nedaug, tačiau jie girdimi ir garsūs. Jau du fakulteto absolventai buvo Ministrais pirmininkais, paprastais ministrais, o Seimo narių gal dešimtis.

Laukiame gabių, darbščių abiturientų. Rinkitės fizikines programas senajame Vilniaus universitete. Stokite – neapsiriksite. Fizikai dar nefigūruoja darbo biržos sąrašuose. Ne fizikai ieško darbo, darbdaviai – ieško fizikų!