Vokiečių aviganis (Deutscher Schaeferhund)

FCI 1 grupė – aviganiai. Standartas Nr. 166/30.8.1991/D,
veislės kilmės šalis – Vokietija.

Vokiečių aviganis – nepaprastai populiarus ir universalus šuo. Pasaulinę šlovę ši jauna veislė pelnė savo išskirtinėmis charakterio ypatybėmis ir puikiomis darbinėmis savybėmis.

Aiškiai išreikštas gynybinis instinktas,sugebėjimas veikti savarankiškai atliekant apsaugines funkcijas ir tuo pat metu besąlygiškas paklusimas šeimininkui, ypatingas prieraišumas, žaismingumas, noras mokytis, džiaugsmingas komandų atlikimas, drąsa ir užtikrinti veiksmai neįprastoje situacijoje – štai kertinės vokiečių aviganio charakterio ypatybės būdingos šiai šunų veislei. Veislei, kuri įtiks kiekvienam šunų mylėtojui teisingai pasirinkusiam sau keturkojį draugą, nes vokiečių aviganis pasižymi dar ir individualiomis charakterio ypatybėmis – vieni užsikrovę sau atsakomybės naštą, ryžtingi ir pasiryžę džiaugsmingai įvykdyti šeimininko komandas; antri pasižymi intelektu, jautrumu ir noru mokytis; treti yra temperamentingi, pasitikintys savimi ir susivaldantys.

Būsimajam vokiečių aviganio šeimininkui reikia tiksliai žinoti ko jis nori iš savo šuns ir žinant tai pasirinkti tinkamą partnerį – šuniuką ar suaugusį šunį. Netinkamai pasirinktas šuo, laikomas netinkamomis sąlygomis, pridarys daug rūpesčių ir pakenks veislės prestižui, nes paveldėtos geriausios šuns savybės liks nepanaudotos. Atitinkamai auklėjant ir auginant galima suformuoti tam tikrą šuns elgseną, tokią kokios pageidauja šeimininkas: šeimos numylėtinio, tarnybinio šuns, parodų žvaigždės, sarginio ir apsauginio, aklųjų vedlio, šuns gelbėtojo, aviganio ar kino aktoriaus.

Vokiečių aviganis – gražus šuo. Eksterjero parodose nedaugelis šunų veislių gali jam prilygti laikysenos didingumu ir kilnumu, riščios laisvumu ir lengvumu būdingu tik šiai šunų veislei. Vokiečių aviganis gali būti puikiu parodiniu šunimi, tuo pat metu gerai dresuotu ir galinčiu apginti šeimą, namus, turtą ir turinčiu tokį meilų charakterį, kad taptų pačiu geriausiu Jūsų vaikų draugu. Kiekvieno šuns privalumai ir trūkumai pirmiausiai priklauso nuo auklėjimo, aplinkos poveikio, priežiūros ir dresūros.

Kad vokiečių aviganis taptų toks, koks jis yra šiandien, turime būti dėkingi rotmistrui Maksui fon Štefanicui (1864-1936). Visą savo gyvenimą jis paskyrė tam, kad išveistų idealų darbinį ir tarnybinį šunį, sugebantį atlikti įvairias funkcijas. Tai ne tik pėdsekystė, paklusnumas ir gynyba, bet labai reikalinga ir naudinga pačiam žmogui tarnyba, tokia kaip civilinių ir karinių objektų sargyba ir apsauga, narkotikų ir sprogmenų paieška, žmonių ieškojimas po griuvėsiais ar sniego lavinomis, avių bandų ganymas, aklųjų vedimas arba tiesiog kompanijos palaikymas. “Tai darbinis šuo” – parašyta veislės standarte prieš šimtą metų, taip liko iki šiol. Tai vėlgi M. Štefanico dėka. Jis ryžtingai priešinosi tam, kad būtų gerinamas tik šuns eksterjeras, nekreipiant reikiamo dėmesio į darbines aviganių savybes. Kad taip neatsitiktų, M. Štefanicas sukūrė šunų mokymo ir dresūros sistemą – “Schutzhund” (SchH). Tai buvo didelis žingsnis į priekį, nes suteikė galimybę mokyti šunis laikantis vieningų reikalavimų, siekiant tobulinti jų įgimtus gabumus ir objektyviai įvertinti rezultatus. Remiantis šia sistema yra paruošiamas šuo – gynėjas. Tai reikalavimai, kurie išaiškina psichines, protines ir fizines šuns savybes, bei jų atitikimą veislės standartui. Šių reikalavimų užuomazgos atsirado Vokietijoje jau prieš 100 metų, kaip metodika ruošiant šunis karinei tarnybai. Dabartiniu metu tai pavirto į sporto šaką, kur geriausiai pasireiškia įgimti darbinio šuns gabumai, lavinami įgyti įgūdžiai, vykdoma šuns kontrolė (absoliutus paklusnumas ir norimas elgesys kritinėje situacijoje), išryškėja šuns temperamentas, o taip pat gaunami duomenys veislinei atrankai ir veisimui. Reikalavimų taisyklės tokios, kad kartu su šuns išdresiruotumu yra įvertinamas ir kompleksas įgimtų savybių, tokių kaip uoslės aštrumas, sugebėjimas eiti pėdsaku, šuns socialumas, jo noras dirbti, jėga, drąsa, psihikos stabilumas. Jei šuo turi kokių tai trūkumų, tai jie geriausiai išryškėja bandymų metu.

Tarptautiniai dresūros reikalavimai (IPO)
(Trumpa apžvalga)

Dabartiniu metu šalyse, kurios yra įstojusios į Tarptautinę Kinologų Federaciją (FCI), yra naudojama supaprastinta “Schutzhund” versija – tarptautiniai dresūros reikalavimai (IPO). FCI ją priimė tik 1989 m. Helsinkyje.

IPO sudaro trys dalys: A – pėdsekystė, B – paklusnumas, C – gynyba. Reikalavimai skiriasi priklausomai nuo sudėtingumo laipsnio. Yra pirmas (IPO I), antras (IPO II) ir trečias laipsnis (IPO III). Sudėtingiausias – trečiasis. Šuns amžius bandymų dieną turi būti ne mažesnis nei 14 mėnesių laikant IPO I, 16 mėnesių laikant IPO II ir 20 mėnesių laikant IPO III. Kiekviena IPO dalis yra vertinama 100 taškų, taigi didžiausia taškų suma negali viršyti 300 taškų. Liūdijimas apie bandymo išlaikymą išduodamas tik tuo atveju, jei A ir B (pėdsekystėje ir paklusnume) dalyse surinkta ne mažiau kaip po 70 taškų, o dalyje C (gynyba) surinkta ne mažiau kaip 80 taškų. Lietuvoje reikalavimai šunų dresūrai dar paprastesni. Norint veisti tarnybinės veislės šunį tereikia išlaikyti su juo tik IPO I B dalį, tai yra bendro paklusnumo dalyje surinkti ne mažiau kaip 70 taškų. Nežiūrint to, susidomėjimas tarptautiniais dresūros reikalavimais (IPO) vis didėja, vis daugėja žmonių, kurie su savo augintiniais nori ir gali išlaikti IPO reikalavimus, o keletas šios sporto šakos entuziastų jau yra įveikę ir IPO III laipsnį.

Veislės standartas
(Sutrumpintas)

Bendra išvaizda. Vidutinio dydžio, ištęsto korpuso, stiprus, raumeningas. Skeletas sausas, tvirtas. Patinų aukštis ties ketera 60 – 65 cm, svoris 30 – 40 kg; kalių atitinkamai 55 – 60 cm, 22 – 32 kg. Korpusas ilgesnis už ūgį 10 – 17 procentų.

Temperamentas. Stiprios nervinės sistemos, atidus, pasitikintis savimi, paklusnus, ištikimas ir nepatiklus svetimiems. Turi turėti aiškiai išreikštą kovinį instinktą, būti drąsus ir ryžtingas, kad galėtų tarnauti kaip sarginis, apsauginis, tarnybinis ar gynybinis šuo.

Galva. Pleišto pavidalo (ilgis sudaro maždaug 40 proc. aukščio ties ketera), sausa, ties ausimis saikingai plati, kaukolės ir snukio santykis 50 ir 50 proc. Žandikauliai gerai išsivystę, nosies nugarėlė tiesi, lūpos sausos, gerai prigludusios, tamsios spalvos. Nosis turi būti juoda.

Sakanda. Tvirta, žirkliška, dantys sveiki ir visi 42.

Akys. Vidutinio dydžio, migdolinės, truputį įstrižos ir neišsprogusios. Akių spalva kuo tamsesnė.

Ausys. Stačios ir vidutinio dydžio. Vertikalios, ausų galiukai aštrūs, kriauklės nukreiptos į priekį. Judant ar esant ramiam gali būti priglaustos.

Kaklas. Stiprus, raumeningas, be nuokaros. Kaklas su korpuso horizontale sudaro 45 laipsnius.

Korpusas. Viršaus linija tęsiasi nuo kaklo pagrindo per išreikštą keterą, truputį nuožulnią (lyginant su korpuso horizontale) nugarą ir šiek tiek nuožulnias strėnas. Nugara stipri, tvirta, raumeninga. Strėnos ilgos ir truputį nuožulnios. Krūtinė saikingai plati, krūtinkaulis – kuo ilgesnis ir išraiškingesnis. Krūtinės gylis sudaro 45 – 48 procentus aukščio ties ketera. Uodega turi būtinai siekti kulnus, bet ne ilgesnė kaip iki pėdos vidurio, nusvirusi nedideliu lanku ir tik susijaudinus gali būti pakelta iki horizontalės lygio.

Galūnės. Priekinės galūnės žiūrint iš bet kurios pusės – tiesios, o iš priekio visiškai lygiagrečios; petikaulis ir mentis vienodo ilgio ir dėl gerai išvystytų raumenų tvirtai prispausti prie korpuso; idealus mentės ir petikaulio kampas yra 90 laipsnių, galimas iki 110 laipsnių. Pėda yra maždaug 1/3 dilbio ilgio ir sudaro su juo 20 – 22 laipsnių kampą. Bet koks nukrypimas nuo šių kampų yra nepageidautinas, nes įtakoja šuns panaudojimo galimybes, ypač mažina jo ištvermingumą. Užpakalinės galūnės truputį atitrauktos, žiūrint iš užpakalio visiškai lygiagrečios. Blauzdos ir šlaunies kaulai vienodo ilgio ir sudaro maždaug 120 laipsnių kampą, klubai gerai išvystyti, raumeningi. Kulnų sąnariai gerai išreikšti ir tvirti, pėda vertikali kulno sąnariui.

Judesiai. Ristūnas: galūnių kampai ir ilgis turi taip atitikti, kad bėgtų riščia, kilnodamas užpakalines ir priekines galūnes per korpuso ilgį be žymesnių viršaus linijos judesių aukštyn – žemyn. Bet koks užpakalinių galūnių kampo sumažinimas įtakoja šuns tvirtumą ir ištvermę, mažina panaudojimo galimybes. Esant tinkamoms korpuso ir galūnių kampų proporcijoms, riščia plati, galinga ir sukelianti lengvo judėjimo pirmyn įspūdį. Bėgant ramia ir tolygia risčia, galva palenkta į priekį, truputį pakelta uodega, o nuo ausų galiukų per keterą ir nugarą iki uodegos galiuko susidaro švelniai siūbuojanti ir nenutrūkstama nugaros linija.

Kailis ir jo spalva. Kailis su pavilne. Dengiamieji plaukai kuo tankesni, tiesūs, šiurkštūs ir gerai prigludę prie kūno. Juodi su raudonai rudomis, rudomis, geltonomis iki šviesiai pilkos spalvos laukymėmis. Vienspalvė juoda arba pilka su tamsiu šydu. Būtinai juodas balnas ir juoda snukio kaukė. Nedidelės baltos dėmės ant krūtinės arba kojų vidinės pusės taip pat galimos, bet nepageidautinos. Kaukės nebuvimas, šviesios akys, šviesios iki baltumo dėmės ant krūtinės ir vidinių pusių, šviesūs nagai ir raudonai rudas uodegos galiukas traktuojami kaip pigmentacijos nepakankamumas. Pavilnė šviesiai pilka, o balta – neleistina.

Trūkumai. Bet koks nukrypimas nuo standarto laikomas trūkumu arba defektu, kas turi būti nustatyta ir atitinkamai įvertinta.

Dideli trūkumai. Nukrypimai nuo standarto įtakojantys šuns kokybę, laikomi dideliais trūkumais.
Ausys – žemai į šonus styrančios, su raukšle, perlinkusios “stogeliu”, nestovinčios. Pigmento stoka. Stipriai pakenktas bendras tvirtumas. Visi dantų nukrypimai nuo žirkliškos sankandos arba dantų formulės.

Defektai (diskvalifikacinės ydos):

Straipsnį parengė Laima ir Raimundas Vaseriai. Norėdami įsigyti šios veislės šuniukų iš vokiečių aviganių veislyno “Šarmas” arba daugiau sužinoti apie juos kreipkitės telefonu: 8 41 431585, elektroniniu paštu veislynas@sarmas.lt arba apsilankykite interneto svetainėje www.sarmas.lt