Vincentas van Gogas (tapytojas, grafikas, postrimpresionistas)

Vincentas van Gogas gimė 1853 kovo 30 dieną Grot Zundere (Olandija) pastoriaus Teodoro van Gogo ir Anos Kornelios Karbentus šiemoje. 1862 rasti pirmieji Vincento piešiniai. 1865 van Gogas įstoja į provilnio vadovaujamą mokyklą Zavenberge. Mokslai šiame pensione Vincento nesudomino, o jam vis viena reikėjo pasirinkti profesiją, todėl paskatintas savo dėdės Cento 1869 įstoja tarnautoju Magoje. 1873 įstoja tarnautoju į Giunpilo firmos filialą Briuselyje. Gegužės mėnesį Vincentas pakeliamas tarnyboje ir išvyksta į Londoną. Ten apsigyvena pas ponią Luaje. Vincentas įsimyli jos dukterį Ursulą. 1874 pasiperša jai, bet ši tik pasijuokia ir pasako, kad jau susižadėjusi. Žlunga visos Vincento svajonės. Nevilties apimtas jis grįžta į Olandiją. Liepos mėnesio viduryje vėl išvyksta į Londoną su savo seserimi Ana. Spalio mėnesį van Gogas siunčiamas į Paryžių, kad “išsiblaškytų”. Gruodžio mėnesį ūmai grįžta į Londoną, kur veltui bando sutikti Ursulą. 1875 Vincentas Londone tampa apsileidusiu tarnautoju, o jau gegužės menesį perkeliamas į Paryžių. Gyvena Monmarte, vis labiau bodisi tapyba.

1876 Grįžęs į Paryžių Vincentas atleidžiamas iš darbo. Balandžio mėnesį grįžta pas tėvus į Eteną. Įstoja mokytoju į Staukso anglikonų mokyklą Ramsteigeite. Birželio mėnesį Stouksas mokyklą perkelia į Londono priemiestį Ailvortą. Vincentui paveda surinkti mokslapinigius. Šis vaikšto po Ist-endą, kur jį sukrečia skurdas, kur nutaria tapti “vargšų guodėju“. Liepos mėnesį Stouksas Vincentą atleidžia ir šis pradeda dirbti pagalbiniu pamokslininku pas Džonsą. Kalėdoms grįžta į Olandiją. 1877 sausio mėnesį Vincentas įstoja tarnauti į knygyną Dordrechte. Netrukus meta šį darbą ir atvyksta į Amsterdamą ruoštis teologijos studijoms. 1878 Vincentas meta mokslą ir išvažiuoja iš Amsterdamo. Kiek pabuvęs Etene jis įstoja į praktinę evangelijos Skleidimo mokyklą Briuselyje, kur atlieka trijų mėnesių stažą, tačiau negauna paskyrimo. Jis savo valia išvyksta į Borisinažą, Belgijos sritį, apsistoja Petriusaše. Metų gale evangelijos skleidimo komitetas nustebintas Vincento veiklumo ir pasiaukojimo, paskiria jį pusei metų į Vamą. 1879 už per didelį uolumą evangelijos skleidimo komitetas papeikia ir atleidžia iš pareigų. Jis ateina pėsčias į Briuselį, paskui grįžta į Borisinažą. 1879-1880 gyvena kaip valkata, beveik išnyksta jo religingumas. Jis ima piešti. 1880-1881 studijavo Briuselio, o jau 1885-1886 Anterpeno dailės akademijoje. 1882-1883 Hagoje mokėsi pas Manvę. Ankstyviesiems (1880-1885) kūriniams “Valstietės portretas”, ”Bulvių valgytojai“ (1885), vaizduojantiems vargingų paprastų žmonių, amatininkų, žvejų gyvenimą, peizažams, natiurmortams turėjo įtakos Milė, olandų tapytojai Maris, Mauvė. Jiems būdingas realus piešinys, tamsus koloritas, psihologiškumas. 1886-1888 van Gogas gyvena pas brolį Teo, Paryžiuje. Čia lankė Kormeno studiją, studijavo planerinę presionistų tapybą ir japonų grafiką. Suartėjo su Tulūzu, Lotreku, Gogenu, Sinjaku. Paryžiuje veikiamas impresionistų ir Sezano, nutapė šviesaus kolorito, dinamiškos kompozicijos paveikslų – “Tėtušio Tangė portretas” (1989), ”Natiurmortas su gipsine statulėle“. 1888-1889 gyveno Arkyje, kopijavo Rembranto, Deladrua, Damjė raižinius. Ypač daug tapė, piešė 1890. 1888-1890 peizažuose “Tiltas Arkyje“, ”Raudonieji Arlio vynuogynai, ”Kiparisai”, ”Peizažas Overe po lietaus”, ”Overo bažnyčia”, portretuose “Autoportretas “, ”Žmogus su pypke “, ”Gydytoja Gašė”, natiurmortuose išryškėjo savita dailininko maniera: ekspresyvizmas, spalvos ir piešimo sintezė, spalvinė įtampa, skaidrus ir šviesus koloritas. Paveiksluose dominavo raudonos, violetinės, sodriai geltonos spalvos, kurioms Vincentas teikė simbolinę prasmę. Kūriniuose van Gogas išreiškia aistringą gyvenimo ir gamtos meilę, vidinį dramatizmą. Vincento kūryba turėjo įtakos bovizmo ir ekspresionizmo tapybai .

1889 Pamišimo priepuoliai Vincentui užeina vienas paskui kitą. Jis bando jiems spirtis, netrukus supranta, kad geriausia išeitis psichiatrinė. Gegužės mėnesį iš Arlio jis persikelia į netoli San-Remi esančią San Pol de Moloso psichiatrinę. 1890 parduotas vienas jo paveikslas ‘Raudonasis vynuogynas”. Vincentas atvažiavo į Paryžių, kasdien jis nutapydavo po paveikslą. Tačiau kankinamas ligos jis bando nusižudyti ir 1890 07 27 paleidžia sau į krūtinę kulką. Miršta 29 dieną. Teo ištiktas paralyžiaus 1891 01 25 miršta.

Manoma, kad van Gogas nutapė daugiau kaip 1000 drobių, jo kūriniai pasklidę po visą pasaulį. Van Gogas ilgai ieškojo savo pašaukimo, dirbo paveislų pardavėju, pamokslininku, mokytoju, kol suprato, kad jam telemta tapyti. Van Gogui teko ilgas vargingas gyvenimas, kurį jis stengėsi praskaidrinti savo paveikslais

Rita Bajoniūnaitė

Literatūra:
1) Anrė Periušo “Van Gogo gyvenimas”. 1978. Vilnius “Vaga”;
2) “Lietuviškoji tarybinė enciklopedija”. IV tomas.