Viduramžių politinis, ekonominis, agrarinis vystymasis

Politinio gyvenimo kryptis 10-14a. buvo politinės valdžios monarchistinės centralizacijos tendencija. Brandžiųjų viduramžių laikotarpyje geriausiai centralizaciją sekėsi vykdyti anglijos karaliams. Didž. Britanija mažiau nukentėjo nuo normanų, niokojimas buvo mažesnio masto. Užėmus sostą Vilhelmui I karalius žemės buvo išsimėčiusios po visą kraštą, todėl separatizmas čia buvo sunkiai įgyvendinamas. Be to miestai buvo politiškai silpni. Buvo labiau centralizuota negu žemyne vasaliteto sistema (mano vasalo vasalas – mano vasalas). Anglijoje karalių rėmė ir atsikėlę normandai, anglų baronai (stambūs žemvaldžiai), bažnyčia, laisvieji valstiečiai. Tokiu būdu susidarė situacija kai karaliaus valdžia stipri, palankios sąlygos centralizacijai.

Kitas fenomenas, būdingas Anglijos raidai – ribota karaliaus valdžia (1215m). Tada anglijos karalius nebuvęs populiarus (jonas bežemis) buvo priverstas pasirašyti didžiąją laisvių chartiją, kuria apribojo valdžią bajorams, miestiečiams. D.L.Ch. buvo nuolaidų iš esmės visiems. Ji buvo labai svarbi, laikoma pirmuoju anglijos konstituciniu aktu. Buvo sudarytas 25 baronų komitetas, turėjęs stebėti, kaip karalius laikosi chartijos.
1265m atsiranda atstovaujamoji luominė įstaiga – parlamentas, susiskirstęs į dvejus rūmus: lordų ir bendruomenių. Tai buvo nuolat veikiantis organas. Taigi valdžia padalinta tarp karaliaus ir luomų atstovų.

13a. pab. – 14a. pr. – luominės monarchijos susiformavimas.

Prancūzijoje šis procesas vyko lėčiau, bet buvo išbaigtas. Karaliaus valdžia buvo silpna, miestai politiškai stiprūs. Karaliaus domenas (žemės) buvo kompaktiškas. Nebuvo laisvųjų valstiečių sluoksnio. Buvo kuriamas vieningos valdžios aparatas, prijungiamos įvairios žemės (Normandija). Taigi 14 – 15a. prancūzija buvo suvienyta.

Prancūzų kultūra – iškiliausia. Karaliai sugyvena su popiežiumi. Politinė raida suko paveldimos, karaliaus valdžios ir absoliutinės monarchijos keliu. Absoliutizmas – ryškiausias visoje europoje.
Centralizacijos tendencijos silpnos Pirėnų pusiasalyje, nepavyko Italijoje ir Vokietijoje. 14 – 15a italija nebuvo suvienyta, buvo 3 sritys: šiaurės italija ir toskana, romos miestas, pietų italija ir sicilija. Tai labai nevienodos sritys.
Vokietijoje, kuri buvo šiaurės romos imperijos pagrindas, valdžia buvo išskaidyta. Imperatorių rinkdavo 7 kunigaikščiai; po popiežiaus palaiminimo tapdavo šv. Romos atstovu. Taigi karaliaus valdžia nepaveldima. Vis dėlto, nepaisant proceso nelygumo, europoje atsirado teritorinės valstybės, kuriose formavosi sąlygos tautinėms valstybėms.

Ekonominė raida

10-14 a. ekonomika buvo lokalizuota, neišvystyta, žemo techninio lygio. 10-11 a. pradėjo didėti gyventojų skaičius. Manoma, kad didžiausias šuolis buvo apie 1200m.
Viduramžių ekonomikos tikslas – minimalus, siekiama patenkinti tik pačius būtiniausius poreikius, kurie priklausė nuo sluoksnio. Viduramžiais laikoma puikybe pelno vaikymasis. Darbas buvo ne turtėjimo šaltiniu, o turėjo aprūpinti pragyvenimą, kai kam teikti labdarą, sutramdyti kūno geidulį, turėjo būti atsvara puikybei.

Viduramžių ekonomika – agrarinė. Žemė dirbama netinkamu inventoriumi (šiaurės vakaruose), nenaudojamos org. trąšos. Nebuvo pievų, gyvuliai ganydavosi miškuose. Derlingumui turėjo reikšmės ūkinė autarkija. Laikoma gėda nemokėjimas apsirūpinti tuo, ko reikia, savo jėgomis. Silpnai išvystytas transportas ir ekonominiai ryšiai.
Ėmė skverbtis pinigai. Prasidėjus miestų kūrimuisi, prireikė geros vilnos, vyno, etc. tai skatino žemės ūkio gamybą.

Agrarinės revoliucijos esmė

• Trilaukės sėjomainos įvedimas vietoj dvilaukės (žemės sklypas dirvonuoja kas 3 metai). Viduramžiais kertami miškai, žemės pasyvai kuriami vėlyvaisiais viduramžiais.
• Žemės ūkio inventoriaus ir gyvosios traukiamosios jėgos panaudojimo efektyvumas. Plačiai imta vartoti tas naujoves, kurios kitur dar tik skyrėsi kelią: arklių kinkymas, ratai su stipinais, arklių kaustymas, sunkusis plūgas.
• Naujų techninių, aliejinių kultūrų auginimas (žirniai, pupos, lęšiai).
14a. italijoje pradėtas gaminti spiritas iš grūdų. Daržovių, sodų nedaug. Nenaudojama daug mėsos. Nieko nebuvo originalaus išrasta. Naudojami vėjo, vandens malūnai.
Tobulinant senuosius išradimus viduramžiais buvo nemažai pasiekta. Imta statyti stacionares aukštakrosnes iš plytų. Naudojamos plytos, plačiai naudojamas stiklas.