Turkų angoros veislės istorija
Turkų angora – viena iš pačių seniausių kačių veislių. Pirmiausia Turkų angora minima balta.
Kalbama, jog šios veislės katės senovėje buvo laikomos persų šachų rūmuose ir buvo skirtos… rankoms valytis po gausių puotų – lyg šluostės. Mat sausas ir ilgas kailis lengvai nuvalo riebalus ir purvą.
Laikui bėgant Didžiuoju šilko keliu ilgaplaukės švelniakailės katės buvo atgabentos į Mažąją Aziją, Persiją, Tibetą, Indiją.
1614-1626 metais italų aristokratas ir keliautojas Pietro della Valle, keliaudamas Vakarų Europa, Turkija, Persija, pastebėjo plačiai paplitusią Europoje nematytą ilgaplaukių kačių veislę. Italo amžininkas prancūzas Nicola-Claude Fabri, seigneur de Peiresc pirmasis Europoje ėmė veisti šias kates.
Šios katės buvo prancūzų kardinolo de Rišeljė numylėtinės.
Štai kaip šis žvėrelis aprašomas Bremo knygoje „Naminė katė“ (1893m.): „Angora – nepriekaištingai balto kailio nuostabių žydrų akių katė. Jei rainoms naminėms katėms balta kailio spalva gali pasitaikyti kaip anomalija, tai Turkų angoroms ji yra tipinė. Angorų veislės kačių būna ir pilkų bei geltonų, tačiau dažniausios – baltos. Šiais laikais grynakraujės katės – didžiulė retenybė ir turbūt pačios gražiausios. Jų kailis – ilgas, primenantis šilką, ypač tankus kaklo, krūtinės srityje, ties pilvu ir uodega. Tai draugiška kambarinė katė.“
Tokią katę laikyti galėjo tik turtingieji.
Rašytiniuose šaltiniuose minimos ir margos Turkų angoros. Štai kaip šios veislės žvėrelį aprašo XIX šimtmečio prancūzų rašytoja Michelet: „Tai buvo prabangus angorų veislės katinas papurusiomis trumpikėmis, liūto karčiais apie kaklą ir puošnia lyg lapės, žemę šluojančia uodega: ilgas, švelnus tarsi šilkas kailis persiliedavo į atlasą, o glostant šį katiną ranka pasinerdavo į švelnius, purius pūkus. Jo rūbas buvo tik dviejų spalvų – juodos ir baltos, tačiau tai buvo puošnus derinys. Vyravo juoda spalva – toks buvo žvėrelio užpakaliukas, galva, išskyrus snukelį. Letenėlės ir kaklas atrodė lyg šermuonėlio, kailis siekė krūtinę, todėl gyvūnas atrodė koketiškai švarutėlis… Katinas gyveno turtinguose buržua namuose. Savo švelnaus kailio dėka jis buvo tikras aksomo pagalvėlių papuošalas.“
Angoros katės buvo laikomos Anglijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų Europos šalių valdovų rūmuose. Angoros veislės kačiukai buvo vertinami kaip itin vertinga ir brangi dovana. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad tokios katės teigdavusios ne tik malonumą, bet ir praktinės naudos: „Paryžiuje iš angoros kačių vilnos mezgamos pirštinės ir kojinės. Jos tokios pat šiltos, kaip ir triušio vilnos.“
Angoros buvo nepaprastai populiarios ir Rusijoje. Tikėtina, kad carienė Jekaterina II iš savo favorito grafo Patemkino, vadovavusio kariuomenei Rusijos – Turkijos kare (1787-1791), dovanų gavo Turkų angoros veislės kačių.
Rusų simpatijos Turkų angoros veislės katėms matomos netgi šventiniuose atvirukuose, išleistuose iki 1917 metų. Didžiuliais tiražais buvo spausdinamos šventinės nuotraukos „Su Angelo diena“, „Su Naujaisiais metais“, kuriose vaizduojamos patrauklios merginos, rankose laikančios baltą pūkuotą katę, labai panašią į Turkų angorą.
Kai Europoje atsirado Kinijos ir Tibeto katės – stambiomis galvomis ir labai tankia vilna, jas imta kryžminti su angoros katėmis. Taip buvo išvestos dabar pasaulyje labai populiarios Persų veislės katės. Žavesys naująja veisle buvo nepalankus angoroms – jos atsidūrė ties išnykimo riba. Tačiau pirmajame XX amžiaus šimtmetyje Stambulo zoologijos sode buvo pradėta įgyvendinti angorų išsaugojimo bei veisimo programa. Juk ši veislė – Turkijos pasididžiavimas.
Turkų angora kaip mokslo objektas pirmiausia sudomino vokiečius. 1922m. buvo suburtas Turkų angoros kačių išsaugojimo bei veisimo susivienijimas. Per 2 metus buvo užregistruotos visos katės, kurios atitiko jų išvaizdai keliamus reikalavimus, vėliau tapusius standartu.
Šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje Turkų angoros veislės atgimimas prasidėjo JAV. Į šią šalį buvo atsivežta kačių iš Turkijos, tačiau neišvengta sąlyčio su kitų veislių katėmis. Taip buvo išvestos įvairių spalvų Turkų angoros. 1973m. ir 1978m. Amerikos kačių asociacija (CFA) oficialiai įregistravo baltos ir kitų spalvų Turkų angoros veisles.
Tarptautinė kačių federacija (FIFe) angoras įregistravo tik 1988 metais.
Kaip Turkų angoros katės pateko į Lietuvą – neaišku.
