Trečiasis tarpžvaigždinis klajūnas aplankė Saulės sistemą: kas žinoma apie kometą 3I/ATLAS?

Šių metų liepos pradžioje astronomai užfiksavo retą įvykį – į Saulės sistemą įskriejo trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis objektas. Šis kosminis klajūnas, pavadintas 3I/ATLAS, jau spėjo sudominti mokslininkus ir mėgėjus. Skirtingai nuo asteroido ‘Oumuamua ir kometos 2I/Borisov, 3I/ATLAS buvo aptiktas dar būdamas už Jupiterio orbitos ir jau turėjo besiformuojančią kometinę uodegą. Kas tai per objektas ir ko galime tikėtis iš šio vizito?

Atradimas ir pavadinimas

Kometą 3I/ATLAS atrado ATLAS (Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System) teleskopų tinklas, skirtas potencialiai pavojingų asteroidų paieškai. Prefiksas „3I” rodo, kad tai yra trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis objektas (I – interstellar).

Orbita ir kilmė

Mokslininkai intensyviai analizuoja 3I/ATLAS orbitą, kad nustatytų jos tikslų trajektorijos kelią ir kilmę. Aišku, kad objektas atkeliavo ne iš mūsų Saulės sistemos, o iš tarpžvaigždinės erdvės. Tikėtina, kad kometa atkeliavo iš kitos žvaigždžių sistemos, o galbūt net iš galaktikos pakraščio.

Kometinė veikla

Vienas įdomiausių 3I/ATLAS bruožų – anksti pastebėta kometinė veikla. Dar būdamas toli nuo Saulės, objektas pradėjo skleisti dujas ir dulkes, formuodamas uodegą. Tai leidžia manyti, kad kometoje yra lakiųjų medžiagų, kurios sublimuojasi dėl Saulės spinduliuotės. Tai suteikia galimybę iš arti stebėti kitoje žvaigždžių sistemoje susiformavusios kometos sudėtį ir savybes.

Stebėjimų svarba

3I/ATLAS stebėjimai yra itin svarbūs. Jie leidžia mokslininkams geriau suprasti, kaip susidaro ir evoliucionuoja kometos, ne tik mūsų Saulės sistemoje, bet ir kitose žvaigždžių sistemose. Analizuojant kometos sudėtį, galima gauti užuominų apie kitų planetų sistemų cheminę sudėtį ir formavimosi procesus.

Ko tikėtis ateityje

Nors 3I/ATLAS jau yra už Jupiterio orbitos, jis artės prie Saulės. Mokslininkai naudos galingus teleskopus, kad atidžiai stebėtų kometos elgesį, uodegos pokyčius ir cheminę sudėtį. Deja, prognozuojama, kad kometa nebus labai ryški, todėl ją stebėti galės tik profesionalūs astronomai.

Išvados:

3I/ATLAS yra vertingas mokslinis objektas, suteikiantis unikalią galimybę pažvelgti į kitų žvaigždžių sistemų formavimosi procesus. Nors kometa ir nėra gerai matoma plika akimi, jos stebėjimai teleskopais gali atskleisti daug naujų žinių apie kosmosą ir jo paslaptis. Tarpžvaigždinių svečių vizitai yra reti, todėl kiekvienas toks įvykis sulaukia didelio mokslininkų susidomėjimo.

Naudingos nuorodos

Astronomijos naujienų portalai: Space.com, Universe Today, Sky & Telescope, ir pan. Dažnai praneša apie naujausius atradimus ir stebėjimus.

Minor Planet Center (MPC): Oficialus centras, renkantis ir skelbiantis duomenis apie mažus Saulės sistemos kūnus (asteroidus, kometas). (https://minorplanetcenter.net)

NASA/JPL Small-Body Database: Duomenų bazė su informacija apie visus žinomus mažus Saulės sistemos kūnus, įskaitant orbitinius parametrus. (https://ssd.jpl.nasa.gov)

Astronomų tinklaraščius ir socialinius tinklus: Profesionalūs ir mėgėjai astronomai dažnai dalijasi naujausiais stebėjimais ir analize.

Dabartinė informacija

Stebėjimai: Tarpžvaigždinės kometos yra sudėtingos stebėti, nes jos dažnai būna labai blankios, o jų orbitos – neįprastos. Stebėjimų kampanijos su dideliais teleskopais yra būtinos norint gauti tikslius duomenis.

Elgesys: Tarpžvaigždinės kometos gali pasižymėti netikėtu elgesiu dėl savo unikalios sudėties ir istorijos.

Pavojingi asteroidai ir praeities susidūrimų rizikos

Saulės sistemoje yra daugybė asteroidų, o kai kurių orbitos kertasi su Žemės orbita. Tokie asteroidai vadinami Žemei artimais objektais (angl. Near-Earth Objects, NEOs). NEOs, turintys pakankamai didelį dydį ir galintys priartėti prie Žemės pakankamai arti, yra klasifikuojami kaip potencialiai pavojingi asteroidai (angl. Potentially Hazardous Asteroids, PHAs).

Svarbūs dalykai apie PHAs

Dydis: PHAs paprastai yra didesni nei 100-150 metrų skersmens.

Artumas: PHA orbitos turi būti tokios, kad asteroidas galėtų priartėti prie Žemės mažesniu nei 0.05 astronominio vieneto (AU) atstumu (apie 7,5 milijono kilometrų).

Rizika: Nors jie vadinami „potencialiai pavojingais”, tai nereiškia, kad susidūrimas yra neišvengiamas. Tai tiesiog reiškia, kad reikia atidžiai stebėti jų orbitas.

Žinomi asteroidai, praeityje priartėję prie Žemės

(99942) Apophis: Tai vienas iš garsiausių PHA. Anksčiau buvo manoma, kad 2029 m. praskris labai arti Žemės, o susidūrimo tikimybė buvo vertinama kaip gana didelė. Tačiau vėlesni stebėjimai tiksliai nustatė jo orbitą ir parodė, kad susidūrimo rizikos nėra bent jau artimiausiam šimtmečiui. 2029 m. balandžio 13 d. jis praskries arčiau nei geostacionariniai palydovai.

(29075) 1950 DA: Šis asteroidas taip pat buvo laikomas potencialiai pavojingu, tačiau tikslesni stebėjimai sumažino susidūrimo riziką.

Organizacijos, stebinčios NEOs

NASA Planetary Defense Coordination Office (PDCO): Koordinuoja NASA pastangas aptikti, stebėti ir apibūdinti NEOs.

European Space Agency (ESA) Near-Earth Object Coordination Centre (NEOCC): Atlieka panašias funkcijas Europoje.

Asteroidai Saulės sistemoje

Pagrindinis asteroidų žiedas: Tarp Marso ir Jupiterio orbitų yra pagrindinis asteroidų žiedas, kuriame yra milijonai asteroidų.

Trojėnai: Tai asteroidai, kurie dalinasi Jupiterio orbita, esantys Lagranžo taškuose (stabilūs gravitaciniai taškai orbitoje).

Kupierio juosta: Už Neptūno orbitos yra Kupierio juosta, kurioje yra daugybė ledinių kūnų, įskaitant nykštukinę planetą Plutoną.

Išsklaidytas diskas: Dar toliau yra išsklaidytas diskas, kuriame taip pat yra ledinių kūnų.

Orto debesis: Hipotetinis sferinis debesis, supantis Saulės sistemą dideliu atstumu, kuris, manoma, yra kometų šaltinis.

Svarbu suprasti

Astronomai nuolat ieško ir stebi NEOs, kad galėtų įvertinti bet kokią potencialią riziką.

Susidūrimo su dideliu asteroidu tikimybė yra labai maža, tačiau tokio įvykio pasekmės būtų katastrofiškos.

NASA ir kitos organizacijos tiria galimus asteroidų nukreipimo būdus, jei būtų aptiktas asteroidas, keliantis realią grėsmę Žemei.

Tiksliausios ir naujausios informacijos ieškokite minėtuose šaltiniuose. Astronomijos sritis nuolat tobulėja, ir nauji duomenys yra nuolat gaunami.