Sutarties aiškinimas

Sutarties pagrindu šalys įgyja teises ir pareigas. Paprastai būna aišku, bet kartais kyla keblumų. Gali būti skirtumų dėl sutarties sąlygų taikymo. Tai neaiškumai, kurie kyla dėl įvairių priežasčių (sąlygų), pvz., ginčo sprendimų būdų klausimai ir t.t.

Tos sutarties spragos užpildomos įvairiai, taikant teisės normas, prekybos papročius, sąžiningumo principus ir t.t.

Sutartyje gali būti ir dviprasmybių. Jas šalys gali suprasti skirtingai (pas mus draudžiama tik valiuta. Pvz., doleris – JAV, Kanados ir t.t.). Todėl reikia išsiaiškinti tikrąją reikšmę. Gali tekstas skirtis nuo tikrųjų šalies ketinimų.
Kuo remtis aiškinant abejotinus turinius: ar tekstu, ar vidiniu šalies ketinimu.

Vyrauja 2 sutartys aiškinimo metodai:

1) Subjektyvusis – reikalaujama, kad būtų nustatyta tikrieji (subjektyvūs) šalių ketinimai. Paplitęs kontinentinėse Europos valstybėse. Gramatinis teksto aiškinimas – antraeilis.

2) Objektyvusis – pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška. Nesistengiama nustatyti tikrųjų šalies ketinimų.
LR civiliniam kodekse nėra specialų sutarties aiškinimą reguliuojančių normų. Tačiau, kadangi sutarčių reikšmė didėja, todėl vis aktualesnė sutarties aiškinimo problema.

Civilinio kodekso projekte įvertinti tokie principai:

1. aiškinant sutartį turi būti atsižvelgta į tikruosius šalių ketinimus (subjektyvus principas);

2. aiškinant sutartį visuomet privaloma vadovautis sąžiningumo ir protingumo kriterijais;

3. neaiškios abejotinos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas siūlančios šalies nenaudai;

4. prioritetas turi būti teikiamas ranka rašytų sutarčių sąlygų reikšmei (o ne spausdintų);

5. sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai ir atsižvelgiant į sutarties prigimtį.

CV ketinama įtvirtinti kontinentinei teisei būdingus sutarčių aiškinimo principus.