Šiuolaikinis požiūris į gydymą centrinę nervų sistemą (CNS) veikiančiais vaistais

Daugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų.

Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu.

Trankviliantai

Šios, CNS veikiančių grupės vaistų (pvz., alprazolamas, lorazepamas, diazepamas ir kt.), dažniausiai išrašo bendrosios praktikos ir kitų specialybių gydytojai. Trankviliantai švelniai ramina, pagerina miegą, atpalaiduoja raumenų įtampą ir nervinius priepuolius bei spazmus, laikinai pagerina nuotaiką, o veikti pradeda po keliolikos minučių. Pasibaigus vaisto veikimui, buvę simptomai dažnai vėl atsiranda. Kaip sako psichiatrai, šie vaistai dažniausiai ne gydo, o tik laikinai pašalina simptomus. Pagyvenusiems žmonėms trankviliantų skiriama atsargiai dėl galimų atminties, koordinacijos sutrikimų ir griuvimų. Jei ligonis serga lėtine liga ir vartoja vien trankviliantų, ilgainiui tam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis didesnės jų dozės. Didėja priklausomybės nuo vartojamų vaistų pavojus, o staiga nutraukus jų vartojimą, gali pasireikšti nutraukimo simptomų. Vartojant trankviliantų keletą metų, kai kuriems žmonėms pasireiškia atminties ir net charakterio sutrikimų, todėl nuolatinis šios grupės vaistų vartojimas be psichiatro priežiūros yra labai žalingas.

Tačiau kai kurias atvejais trankviliantai gali labai padėti. Pirmiausia, esant ūminiam stresui, jie padeda lengviau išgyventi situaciją, o vėliau žmogus pats sugeba įveikti streso pasekmes.

Trankviliantai taip pat naudingi, kai jų skiriama šalia kitų vaistų – antidepresantų ir/ar antipsichotikų. Pastarųjų poveikis dažniausiai pasireiškia ne iš karto (paprastai tik po 3-4 sav.), o trankviliantai leidžia pacientui gerai jaustis jau gydymo pradžioje.

Antidepresantai

Šiai vaistų grupei priklauso apie 40 Lietuvoje registruotų preparatų, kurie skiriasi savo poveikiu trims pagrindiniams depresijos išsivystyme dalyvaujantiems neuromediatoriams: serotoninui, noradrenalinui ir dopaminui. Antidepresantams priklauso amitriptilinas, nortriptilinas, fluoksetinas, fluvoksaminas, sertralinas, paroksetinas, citalopramas, escitalopramas, mirtazapinas, venlafaksinas ir kt. Esant tokiai vaistų įvairovei, labai svarbu parinkti pacientui tinkamą vaistą pagal jo ligos formą ir organizmo toleranciją, o kartais – skirti tinkamą antidepresantų derinį.

Antidepresantai padeda ne tik sergantiesiems depresija. Jais taip pat gydomi ir įvairūs nerimo sutrikimai, priešmenstruacinis disforinis sindromas, priklausomybė nuo alkoholio ar kitų medžiagų bei kiti sutrikimai. Ankstesnės kartos antidepresantai, nors ir sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių, tačiau, be depresijos simptomų, veiksmingai šalina nervinius spazmus ir skausmus, pykinimą, nemigą. Naujos kartos antidepresantai beveik nesukelia jokių nemalonių pojūčių, tik jų vartojant pamažu grįžta ankstesnė, buvusi iki ligos, sveikatos būklė. Nejausdami jokio aiškaus vaisto veikimo, kartais pacientai savavališkai jų vartojimą nutraukia – tokiu atveju liga atsinaujina pamažu, praėjus mėnesiui ar net daugiau po vaisto vartojimo nutraukimo. Net jei ligos simptomai greitai išnyksta, reikalingas bent 6 mėn. palaikomasis gydymas, t.y. vaistų vartojimas jau išnykus simptomams. Kai kuriais atvejais antidepresantų tenka vartoti daug metų. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas nėra kenksmingas, atvirkščiai – šie vaistai, be psichinės būklės normalizavimo, pagerina imuninės, širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, taip pat socialinius žmogaus sugebėjimus, padidina atsparumą stresams. Visais atvejais gydant antidepresantais reikalingos reguliarios gydytojo konsultacijos, nes neretai, keičiantis paciento būklei, tenka keisti vaistą ar jo dozę. Priklausomybė nuo antidepresantų nesivysto, tik kai kurių šios grupės preparatų vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui dėl galimo nutraukimo sindromo. Savavališkai gydymą nutraukti dar yra pavojinga ir dėl to, kad depresijos atkrytis dažnai gydomas sunkiau negu pirmas ligos epizodas.

Antipsichotikai ir vaistai nuo epilepsijos

Didelėmis dozėmis antipsichotikai (neuroleptikai) vartojami gydyti šizofrenijai ir kitoms psichozėms, o mažomis dozėmis – net ir nesant jokių psichozės simptomų, padeda šalinti įkyrias mintis, padidėjusį dirglumą, perdėtą nerimą, nemigą, kintamos lokalizacijos skausmus ir kt. Nors didelės antipsichotikų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tačiau skiriant šių medikamentų nedaug, jie paprastai gerai toleruojami, nesukelia priklausomybės, dėl to tinka vartoti ilgą laiką.

Dar viena medikamentų grupė, naudojama psichikos sutrikimams gydyti, – vaistai nuo epilepsijos. Jau kurį laiką jais veiksmingai gydomi nuotaikos svyravimai, padidėjęs dirglumas, impulsyvūs potraukiai (pvz., vartoti alkoholį, lošti) bei kiti sutrikimai.

Apibendrinimas

Visi CNS veikiantys vaistai parduodami su receptais. Įvairios jų grupės gali būti derinamos tarpusavyje, taip pat ir su kitais paciento vartojamais vaistais, bet kiekvienu konkrečiu atveju reikia pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju.

Gyd. psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė
Medicinos centras “Neuromeda”

“Sveikas žmogus” 2005 m. Nr. 4