Saulės sistema
Sistemą sudaro Saulė, 9 planetos su 60 palydovų, daugiau kaip 2000 mažųjų planetėlių – asteroidų, skriejančių tarp Marso ir Jupiterio orbitų, bei apie 1000 kometų, nardančių įvairiomis kryptimis.
SAULĖ – vidutinio dydžio žvaigždė, sistemos energijos ir šviesos šaltinis. Skersmuo – 1392000 km. Masė 332952 kartų didesnė už Žemės masę. Temperatūra gelmėse apie 15000000oC, paviršiuje – 5500oC. Saulė susideda iš vandenilio ir helio, todėl jos vidutinis tankis tik 1,409 karto didesnis negu vandens. Saulė skrieja 32000 šviesmečių nuotoliu nuo Galaktikos centro ir vieną ratą įveikia per 225 mln. metų.
MERKURIJUS – arčiausiai Saulės esanti planeta, matoma be prietaisų akimi, bet tik žemai vakaruose po saulėlydžio arba žemai rytuose prieš saulėtekį. Paviršiaus peizažas panašus į Mėnulio: krateriai, kalnai. Atmosfera labai plona ir reta, dienos ir nakties temperatūrų skirtumai milžiniški, todėl jokia gyvybė Merkurijuje negali egzistuoti.
VENERA – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, savo dydžiu ir mase artima Žemei. Venera turi storą, tankią anglies dvideginio ir sieros junginiais prisotintą atmosferą, dengiančią krateriais ir vulkanais nusėtą paviršių. Temperatūra ir aukštas slėgis (90 kartų didesnis negu Žemėje) visiškai netinkamas žmogui. Venera gerai matoma, tai ryškiausias šviesulys po Saulės ir Mėnulio.
ŽEMĖ iš kitų planetų išsiskiria atmosfera, kurioje gausu deguonies, paviršiumi, kurio didžiąją dalį užima vanduo, ir temperatūra, tinkama įvairioms gyvybės formoms. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos. Žemė turi vienintelį, bet gerai ištyrinėtą palydovą Mėnulį. Pirmoji ekspedicija (N.Armstrongas ir E.Oldrinas, JAV) Mėnulyje buvo 1969 m. liepos mėn.
MARSAS – palyginti maža planeta, kurią kasmet galima stebėti kelis mėnesius. Nuo 1962 m. į Marsą buvo pradėta siųsti kosminius aparatus, todėl planeta gerai ištirta, sudaryti marsalapiai. Atmosfera labai reta, vyrauja anglies dvideginis. Paviršius kalnuotas, akmenuotas, daug didelių kraterių. Marsas turi du netaisyklingos formos palydovus: 28 ´ 18 km dydžio bulvės pavidalo Fobą ir šiek tiek mažesnį panašios formos Deimą.
JUPITERIS – didžiausia Saulės sistemos planeta. Jo masė 2,5 karto didesnė už kitų 8 planetų masę. Jupiterio atmosferos išoriniuose sluoksniuose gausu vandenilio, amoniako ir metano. Spėjama, kad vandenilis yra pagrindinis planetos komponentas, kuris gelmėse gali būti skystas. Jupiteris išspinduliuoja daugiau energijos, negu jos gauna iš Saulės. Magnetinis laukas stiprus. Apie planetą sukasi 16 palydovų: Amaltėja, Ijo, Europa, Ganimedas, Kalista, Leda, Himalija, Lisitėja, Elara, Tebė, Adrastėja, Metija, Anankė, Karmė, Pasifė ir Sinopė. Jupiterį kasmet patogu stebėti kelis mėnesius.
SATURNAS – antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta, gerai matoma. Tai vandenilio ir helio dujų kamuolys, per pusiaują apjuostas koncentriniais žiedais, prasidedančiais už 70000 km, o išnykstančiais už 138000 km nuo planetos centro. Saturną lydi daug palydovų: Atlasas, Prometėjas, Pandora, Janas, Epimetėjas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telestas, Kalipsė, Dionė, Helena, Rėja, Titanas, Hiperionas, Japetas, Febė. Didžiausias iš jų – Titanas – didesnis net už Merkurijaus planetą.
URANAS – trečioji pagal dydį planeta, stebinanti tyrinėtojus savo keista orientacija erdvėje: skirtingai nuo kitų planetų, jo sukimosi ašis beveik guli skriejimo orbitos plokštumoje. Uranas tarsi rieda orbita apie Saulę, užuot sukęsis vilkeliu. Uraną juosia nedidelė 7000 km pločio žiedinė juosta. Planetos išoriniai sluoksniai dujiniai, paviršiaus temperatūra labai žema. Apie Uraną sukasi 15 palydovų: Kordelija, Ofelija, Bianka, Kresida, Dezdemona, Džiuljeta, Portija, Rozalinda, Belinda, Pakas, Miranda, Arielis, Umbrielis, Titanija ir Oberonas. Kartais Uraną galima pamatyti ir be prietaisų.
NEPTŪNAS – beveik Urano dvynys. Jis šiek tiek mažesnis, bet masyvesnis. Paviršių gaubia atmosfera iš metano, vandenilio, helio, amoniako dujų. Panašiai kaip Jupiteryje, Neptūne siaučia audros. Planetą lydi 8 palydovai: Najadas, Talasa, Despoina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė.
PLUTONAS – tolimiausioji ir šalčiausioji Saulės sistemos planeta, atrasta tik 1930 m. Saulės spinduliai iki Plutono keliauja daugiau kaip 5 valandas! Manoma, kad temperatūra planetos paviršiuje niekada nepakyla daugiau kaip –220oC. Planeta mažai ištirta, duomenys apie ją nuolat tikslinami. 1978 m. buvo atrastas vienintelis jos palydovas Charonas.
