Sartų lenktynėse 2006

Ristūnų sportas Lietuvoje pradėjo plėtotis XIX amžiuje, kuomet jų čia atvežta. Jie buvo naudojami vietos arklių veislei gerinti ir lenktynėms, kurios nuo neatmenamų laikų vykdavo daugiausia žiemą, turgų ar kitų susibūrimų dienomis, miesteliuose, ant ežerų ledo. Arkliai buvo kinkomi į paprastas ar palengvintas rogutes. Tokios lenktynės paplito Rytų Lietuvoje ir Aukštaitijoje. Pradžioje lenktynės vyko tarp atskirų vadeliotojų per miestelį ar ant ledo tiesiu keliu. Daugiausia mėgėjų palenktyniauti susirinkdavo Svėdasuose, Obeliuose, Užpaliuose, Zarasuose ir Dusetose. Nuo senų laikų jos vykdavo du kartus per metus vasarą ir žiemą. 1905 m. lenktynės tapo tradicinėmis, o 1955_aisiais paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui vadeliotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o 1933 m. lenktynių takas įrengiamas kaip hipodrome elipsės formos.

Šiais metais lenktynės vyko Sartų hipodrome, kuris daug kartų rekonstruotas ir tenkina visus keliamus reikalavimus (pastatytos žiūrovų ir teisėjų tribūnos). Jose dalyvavo apie 70 žirgų, įvyko apie 10 važiavimų. Prizams skirtas piniginis fondas apie 40000 litų.

Sartų lenktynėse dalyvavo Punsko valsčiaus ūkininkai ir “Aušros” red. atstovas Petras Vitkauskas, iš viso 27 asmenys. Šios išvykos iniciatorius ūkininkas Juozas Pečiulis iš Kampuočių. Tarp punskiečių buvo nemažai arklių mėgėjų.

Šeštadienio išvyka prasidėjo anksti, 5 val. ryto. Nieks nepabūgo tamsos ir šalčio, kuris važiuojant Sartų link labai didėjo (11°C Punske, 20°C Sartuose). Važiavome mokykliniu autobusu. Vietoje nustebome, kad esant tokiam šalčiui hipodromo link juda tiek daug mašinų ir pėsčiųjų.

Vyko tautodailės mugė, kur galima buvo įsigyti įvairiausių medžio, odos, molio, vytelių bei kitų dirbinių. Šis “turgelis” tęsėsi per pusę kilometro iki pat hipodromo centrinės tribūnos. Šalia tribūnos buvo galima nusipirkti karštų valgių, alaus, vyno, kitų kaimiškų skanėstų: duonos, sūrio, mėsos. Vėliau Lietuvos kariuomenės daliniai nemokamai dalijo karštą kareivišką košę ir arbatą, kuri susilaukė ypač didelio susidomėjimo. Tariame širdingai ačiū.

Skambėjo tranki muzika. Pasirodė kaimo kapelos ir ansambliai: “Sadūnai”, “Antazavė”, “Samaniai”, “Suviekas”, “Seluona”, “Ramtatūris”, “Jonis”, “Senamiesčio teatras”, “Vydraga”, “Išjunk šviesą”. Kapelos stengės šildyti dalyvius daina ir kvietė kartu pašokti. Mielai šoko ir dainavo prie Duseto ežero ir mūsų ūkininkai. Bešokdami su gražiomis ir karštomis lietuvaitėmis kai kurie jauni ūkininkai panoro ir artimiau susipažinti. Organizatoriai nemokamai dalijo renginio programą.

Dar neprasidėjus lenktynėms buvo pristatyti jose dalyvausią žirgai. Po to sugiedotas renginio Sartai 2006 himnas “Unt Sartų”, pritariant “Jonio” kapelai. Vėliau vieno iš dalyvių uždegtas lenktynių simboliškas žiburys (panašiai kaip olimpiados metu). Iškilmingai pakelta vėliava. Pasakytos sveikinimo kalbos bei padėkota rėmėjams. Žirgų lenktynes pradėjo LR premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas bei žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė ir Zarasų rajono meras Balys Vilimas, važiuodami puošniais žirgais pakinkytomis rogėmis. Jie susilaukė daug plojimų ir žurnalistų susidomėjimo. Vėliau garbingi žirgų lenktynių svečiai pakilo į garbės tribūną, ir prasidėjo lenktynės. Visą renginį paįvairino nepakartojami lenktynių komentuotojo komentarai.

Vyko 9 važiavimai dėl prizų, kuriuos verta paminėti. Štai prizai ir jų steigėjai:

Rokiškio krašto prizas 5000 lt, AB “Rokiškio sūris”;

Eikliojo žirgo prizas 7000 lt, ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas;

Zarasų krašto prizas 6000 lt, meras Balys Vilimas;

Hrono prizas 4000 lt, AB “Hronas”;

Dusetų krašto prizas 5000 lt, AB “Vasaknos”;

Utenos krašto prizas 6000 lt, LR Seimas, LR Utenos apskrities viršininko administracija ir LR žemės ūkio ministerija, LR Seimo pirm. Artūras Paulauskas, LR Utenos apskr. virš. Ričardas Sargūnas, LR žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė;

Kūno kultūros ir sporto departamento prizas 6000 lt, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės;

Miškininkų prizas 4000 lt, VĮ Zarasų miškų urėdija;

Didysis žiemos prizas 8000 lt, Žemės ūkio ministerija.

Lenktynėse turėjo dalyvauti 62 arkliai, tačiau dėl šalčio dalyvavo per dešimtį mažiau. Pirmąjį bėgimą laimėjo žirgas Arija. Jo savininkas Kazimieras Trota. Šis žirgas neapvylė žiūrovų ir per paskutinį bėgimą, kuriame dalyvavo visų bėgimų laimėtojai, jis laimėjo Didįjį prizą.

Besiklausant Punsko ūkininkų įspūdžių pasigirdo nuomonė, kad Punske trūksta renginio, kuris vyktų žiemą atvirame lauke ir sutrauktų daug dalyvių. Gal tikrai reikėtų pagalvoti apie kokią nors šventę žiemą. Gal reikėtų paskelbti konkursą įdomiausiai minčiai išrinkti, o paskui kibti
į darbą, “pasitelkiant pagalbon” ES finansus…

Pabuvę šventėje, kupini įspūdžių sėdėdami apšarmojusiam nuo šalčio autobuse, riedėjome namo. Kaip įprasta per tokias išvykas neapsiėjo be lietuviškos dainos. Ji skambėjo visos kelionės metu ir šildė išvykos dalyvius geriau nei karšta ir stipri arbata. Sustojome Kaune prie “Mega” prekybos centro. Čia galėjome pasigrožėti didžiausiu Lietuvoje akvariumu su koralų rifais ir plaukiojančiais rykliais, kitomis žuvimis.

Petras VITKAUSKAS