Profesinio augimo principas
Informacijos ir žinių kulto principas tiesiogiai susijęs su darbuotojų profesinio augimo principu, pastarasis tarsi išplaukia iš pirmojo. Kelti kvalifikaciją, gilinti savo žinias skatina ne vien tiesioginis darbas, jo technologinės pusės, sumanesnis profesinių funkcijų atlikimas. Užimti tokią poziciją skatina ir kitos aplinkybės. Didelę dalį žinių sudaro tos, kurios yra susijusios su darbuotojo humanitarine kultūra, be kurios sunku pasiekti konstruktyvų, rezultatyvų tarpusavio sąveikavimą. Pastarasis dalykas tiesiogiai susijęs su profesinio augimo, profesinės karjeros perspektyva. Personalo vadyba šiandien ypatingai akcentuoja, kad profesinė karjera, jos realus užtikrinimas – tai ypatingai gyvybingas, savaiminis, iš žmogaus prigimties išplaukiantis personalo narių aktyvinimo, jų iniciatyvumo šaltinis. Vadinasi, ir įmonės, organizacijos plėtros šaltinis.
Atėjusiam į įmonę darbuotojui suteikiama gana išsami informacija apie tai, kokios augimo perspektyvos čia jo laukia ir kokiais etapais, terminais bei sąlygomis tai gali būti realizuota. Suprantama, tai daroma darbuotojui nepriekaištingai laikantis tų reikalavimų, kurie jam yra keliami. Pastovi gamybinės organizacijos ekspansija ir personalo narių profesinis augimas, jo erdvė yra organiškai tarpusavyje suaugę, vienas kitą sąlygoja.
Kiekvienoje šalyje profesinio augimo principas įgyvendinamas skirtingais būdais. Tačiau jis iš esmės išreiškia vieną ir tą patį siekimą: įteigti darbuotojui partnerystės įspūdį ir suteikti kuo realesnę erdvę jo kūrybinei galiai pasireikšti. Suprantama, kad nuo tokių pastangų visada laimi pati įmonė ir visuomenės kultūra.
Šio principo įgyvendinimas visų pirma susijęs su įmonės, organizacijos stabilumu ir perspektyva. Ir vieno, ir kito dalyko šiandien neturime. Žinomi šimtai atvejų, kada subankrutavusių ir buvusių šeimininkų pamestą įmonę iš krizės sugeba ištempti likę žmonės – personalo nariai. Tais atvejais jie maksimaliai panaudoja savo sumanymą ir galimybes. Suaktyvinta kolektyvinė išimtis laimi. Tokį aktyvumą skatina ne tik suvokimas, kad kito kelio jiems nebelikę, bet ir saviraiškos, savitvarkos perspektyvos pajautimas. Tai rodo didžiulę kolektyve slypinčią potenciją. Normaliai veikiančioje, tradicinę valdymo struktūrą turinčioje įmonėje toji potencija gali pasireikšti ir būti panaudota esant vienai iš pagrindinių sąlygų – jeigu personalo nariai mato realias savo augimo galimybes. Jeigu jos neaiškios, miglotos, ta potencija taip ir liks snūduriuojančia.
