Pramoninio perversmo esmė. Liberalizmas. Socializmas
Nuo 18 am. Vidurio iki 19 am. 8 dešimt. Europos ir Šiaurės Amerikos ūkiniame gyvenime vyko didžiuliai pokyčiai: augo pramonė, nuo manufaktūrų buvo pereinama prie fabrikų gamybos, rankų darbą keitė mašinos. Šis perėjimas gavęs pramoninio perversmo vardą, pirmiausiai, jau 18 am. Antroje pusėje prasidėjęs Anglijoje.
Plėtojantis pramonei ir prekybai, labai sparčiai augo miestai – tiek seni, tiek nauji, kuriems pradžią davė pramoninės gyvenvietės aplink fabrikus. Augant gamybai, turtėjo fabrikų ir įmonių savininkai (kapitalistai) jų vaidmuo visuomeniniame gyvenime. Fabrikas – konvejeris, didelė darbininkų koncentracija, prekių perprodukcija.
1. Tuos produktus naikina
2. Stiprėja kolonijinė politika, siekę užgrobti naujų žemių, kad galėtų realizuoti produkcijos perteklių.
Visuotinis švietimas, pradinis išsimokslinimas, 8 darbo val., vaikai ir moterys nedirba kasyklose, masinė kultūra ( pramogos). Pramonės buržuazija virto nauju visuomenės sluoksniu. Buržuazijos ideologija tapo liberalizmas, jis pripažino visiems vienodas pilietines teises ir teigė, kad samdytojas darbdavys ir samdinys darbininkas yra tarsi lygiateisės susitariančios šalys. Viena jų parduoda darbo jėgą, kita – ją perka.
Jeigu laisvė ir lygybė ne tušti žodžiai, tai išgelbėti kenčiančią žmoniją ir vesti ją į šviesią ateitį gali tik socializmas.
Sen-Simonas teigė, kad žmonija laimingesnė galės tapti tik tada, kai bus panaikinti klasiniai skirtumai ir klasių kovą tarp veltėdžių ir dirbančiųjų. Visuomenės ūkis bus tvarkomas planingai, remiantis mokslu.
Š. Furjė rašė,kad praraja tarp vargšų ir turtuolių vis labiau gilėja. Žmonės turėtų vienytis į gamybines bendruomenes-falangas, kurių nariai užsiimtų žemdirbyste, amatais, menu, mokslu ir pramogomis. Jis nepripažino prievartos ir savo projektus manė įgyvendinti taikiai.
Prudonas skelbė, kad stambioji nuosavybė esanti vagystė, tačiau kartu pripažino teisėtą žemės ūkio, amatų, prekybos ir smulkių verslų nuosavybė.
Blanki svarbiu uždaviniu laikė kovą su bet kuria religija.
Ovenas sumanė steigti komunistines bendruomenes, kuriose gamybos priemonės priklausytų visiems, o darbo vaisiai būtų skirstomi po lygiai.
Marksas – kapitalistinę santvarką nuvers sukilę samdomieji darbininkai ( proletarai). Privatinė nuosavybė bus panaikinta, turtiniai skirtumai išnyks. Proletarai patys planuosią ir tvarkysią gamybą, neliksią konkurencijos, skurdo ir išnaudojimo.
