Pelės išgelbės pasaulį

Pelės (lot. Murinae) – tai Senojo Pasaulio pelių ir žiurkių pošeimis, turintis bent 519 rūšių. Šis pošeimis didesnis už visas kitas žinduolių šeimas, išskyrūs žiurkėninius, ir visus būrius, išskyrūs šikšnosparnius ir likusius graužikus.

Eksperimentai su gyvūnais

Kasmet pasaulyje atliekama per 50 mln. eksperimentų su gyvūnais, o Europos Sąjungoje bandymams naudota apie 10,7 mln. gyvūnų. Su jais vykdomi biomedicinos, farmakologijos, kosmetikos ir kitokie tyrimai.

Pirmieji eksperimentai su gyvūnais XVII-XVIII amžiais buvo atliekami be nuskausminimo. Jis pradėtas taikyti tik XIX amžiaus pabaigoje.

Eksperimentai su pelėmis

1961

Kamieninių ląstelių tyrimo pradžia laikomas 1961 m. pasirodęs J.E. Till ir E.A. McCulloch straipsnis, kuriame aprašomi kolonijas formuojantys vienetai pelės kaulų čiulpuose. (Till ir McCulloch, 1961)

1981

1981 metais, Nobelio premijos laureatas M. Evans su bendradarbiais, o nepriklausomai nuo jų ir G.R. Martin gavo pelės embrioninių kamieninių ląstelių kultūrą. (Evans, 1981; Evans ir Kaufman, 1981; Martin, 1981).

2000

Apie 2000 m., mokslininkai įrodė, kad iš suaugusios pelės audinių galima išskirti ląsteles, kurios gali duoti pradžią skirtingų organizmo audinių tipų ląstelėms, pavyzdžiui, kaulų čiulpų ląstelės gali išsivystyti į nervų ar kepenų ląsteles ir pan. (Wulf ir kt., 2001).

2006

2006-2007 m. dvi nepriklausomos grupės paskelbė panašius straipsnius apie pelės (Takahashi ir Yamanaka, 2006) ir žmogaus (Yu ir kt., 2007) suaugusio organizmo kamieninių ląstelių rediferenciaciją (arba dediferenciaciją).

2009

Pelės iš pelių odos

Kinijos mokslininkai iš genetiškai perprogramuotų pelių odos kamieninių ląstelių sėkmingai klonavo peles. Šis pasiekimas patvirtina teorinę galimybę tokiu pat būdu klonuoti ir žmogų.

Vykdydami šį eksperimentą Kinijos mokslininkai naudojo pelių odos pliuripotentines kamienines ląsteles (iPS, induced pluripotent skin cell), kurios buvo perprogramuotos taip, kad atrodytų ir veiktų kaip embrioninės kamieninės ląstelės, rašo „Daily Telegraph”.

Kinijos Mokslų akademijos Reprodukcinės biologijos laboratorijoje mokslininkų grupė, vadovaujama Qi Zhou, „iPS” ląsteles sukūrė naudodama pelių odos audinyje esančius fibroblastus. Iš viso kinų mokslininkai sukūrė 37 kamieninių ląstelių rinkinius, iš jų 3 atvejais pavyko sėkmingai klonuoti gyvus pelių jauniklius.

Eksperimento rezultatai patvirtino, kad iš odos ląstelių, nenaudojant lytinės reprodukcijos, galima išauginti sveikų gyvūnų palikuonių, kurie gali atsivesti jauniklių „normaliu” būdu.

Pasak Šanchajaus Medicininės genetikos instituto mokslininkės Fanyi Zeng, iš vieno kamieninių ląstelių rinkinio pavyko klonuoti tokių sveikų pelių, kad viena iš jų gyveno 9 mėnesius.

„Iš viso susilaukta daugiau nei 100 antros kartos ir per 100 trečios kartos palikuonių. Rezultatai aiškiai rodo, kokia vaisinga ir pajėgi yra ši sistema”, – sakė mokslininkė. (Žurnalas „Nature”)

2009

Pelės kyla į orą

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos remiamiems mokslininkams tiriant nesvarumo sąlygas pavyko pakelti į orą peles, praneša „The Telegraph”.

Pelės į orą pakilo veikiamos superlaidaus magneto, sukuriančio tokį stiprų magnetinį lauką, kad jis įveikė visuotinės traukos jėgą.

Kai atliekant pirmuosius bandymus pelių jaunikliai ėmė pašėlusiai suktis ore, mokslininkai nusprendė suleisti graužikams raminamųjų vaistų, kad eksperimentai su nesvarumo būsena juos mažiau trikdytų.

Pasakodamas apie pirmąjį eksperimentą su trijų savaičių pelės jaunikliu, tyrėjas Yuanmingas Liu iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (Kalifornija) pasakė: „Jauniklis pasispardė ore ir ėmė suktis. Kadangi nebuvo trinties, jis sukosi vis greičiau ir greičiau, ir galutinai neteko orientacijos”. (The Telegraph, Mice Levitated in Lab)

2010

Priklausomybė nuo cukraus

Pagal naujausius tyrimus cukrus yra narkotikas ir cukraus priklausomybės yra sunkiau atsikratyti negu kokaino ir tai yra moksliniais tyrimas įrodytas faktas. Pelėms buvo leista rinktis cukrų kokainą ar vandenį ir visos pelės rinkdavosi cukrų. Net ir tos pelės, kurios ankščiau turėjo priklausomybę nuo kokaino, labai greitai „persijungė” į cukrų.

2011

Šviečiantys nanovamzdeliai panaudoti pelės vidaus organams stebėti

Kuriant vaistus, skirtus kovai su žmogaus ligomis arba jų gydymui, dažnai jie išbandomi su pelėmis. Todėl vaistų tyrimuose yra labai svarbu gauti gyvos pelės vidaus organų realų vaizdą.

Laboratorinės pelės vidaus organų stebėjimams naudojant fluorescencinius dažus, gaunamas kelių milimetrų po oda esančių organų vaizdas, kuris yra tiek neaiškus, kad mokslininkai turėtų didesnį pasisekimą spėdami ateitį iš graužiko vidurių nei sugebėtų gauti naudingos informacijos iš turimo vaizdo.

Dabar Stanfordo mokslininkai sukūrė patobulintą vaizdavimo metodą, naudodami fluorescencinius anglies nanovamzdelius, kurie leidžia stebėti kelių centimetrų gylyje su didesniu aiškumu lyginant su įprastiniais dažais. Tokiam sutvėrimui kaip pelė, keletas centimetrų reiškia labai daug.

Kadangi nanovamzdelių švytėjimas buvo atrastas maždaug prieš dešimtmetį, mokslininkai bandė įvairiais būdais padidinti jų švytėjimo intensyvumą. Dėjus prisipažįsta, kad buvo truputį nustebęs, kai atrado, kaip gerai nanovamzdelių švytėjimas gali būti pritaikytas tiriant gyvus organizmus. „Aš iš tikrųjų negalėjau įsivaizduoti, kad nanovamzdeliai gali būti panaudoti gaunant gyvūnų gilių sluoksnių vaizdus, – pasakė jis. – Kai jūs stebite tokiu būdu gaunamus vaizdus, apima jausmas, kad tiriamas kūnas yra permatomas.” (Physorg.com)

Genetiškai modifikuotos pelės ir žiurkės

Tyrimo metu mokslininkai į pelių embrionus sušvirkštė žiurkių ląstelių. Pelės buvo genetiškai modifikuotos taip, kad joms neaugtų jų pačių organai, todėl užaugo pelės su žiurkių organais.
Mokslininkai tvirtina, kad metodas gali suteikti galimybę auginti persodinimui skirtus žmonių organus kiaulėse, panaudojus pačių pacientų kamienines ląsteles.

Tyrimui vadovavęs Kamieninių ląstelių biologijos ir regeneracinės medicinos centro Tokijo universitete (Japonija) profesorius Hiromitsu Nakauchi sakė: „Mūsų galutinis tikslas yra kurti žmonių organus iš indukuotų pliuripotentinių kamieninių ląstelių”.

„Metodas, vadinamas blastocistos komplementacija, suteikia naujų galimybių tiekiant organus. Sėkmingai išbandėme tai su pelėmis ir žiurkėmis. Dabar turime pagrindo tikėti, kad naudojant tą patį metodą pavyks kurti funkcionalius žmonių organus”, – sakė mokslininkas.

Mokslininkas su kolegomis šias ląsteles, paimtas iš žiurkių, sušvirkštė į genetiškai modifikuotus pelių embrionus (dar vadinamus blastocistomis). Dėl genetinės modifikacijos pelių organizme nesivystė jų pačių kasa – insuliną ir kitus svarbius junginius gaminantis organas.

Pelėms suaugus joms nepasireiškė jokie diabeto požymiai, jų išsivysčiusi kasa buvo susiformavusi beveik vien iš injekuotų žiurkės kamieninių ląstelių.

Mokslininkai tvirtina, kad žiurkių kamieninės ląstelės augo nišoje, kurią atlaisvino nesivysčiusi pelių kasa, todėl tokiu būdu galima būtų tikėtis užauginti praktiškai bet kurį organą.

Panaudojus žmogaus kamienines ląsteles tokiu pačiu būdu galima būtų tikėtis gydyti I tipo diabetu sergančius pacientus – jiems galima būtų pakeisti kasą. (telegraph.co.uk)

Nupjauta pelės širdies dalis atauga

JAV mokslininkai išsiaiškino, kad neseniai gimusių pelių jauniklių širdis gali ataugti.

Praėjus dienai po gimimo, Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro mokslininkai chirurginiu būdu pašalino pelėms taip vadinamą širdies kairiojo skilvelio viršūnę (apie 15 proc. širdies raumens).

Pastebėta, kad širdis ėmė sparčiai regeneruoti ir po 21 d. buvo visiškai atsistačiusi. Po 2 mėn. organas vis dar funkcionavo normaliai.

Vis dėlto, kai tokia pati procedūra buvo atlikta savaitės amžiaus pelėms, širdis nebeataugo. Tai leidžia manyti, kad pelių atsistatymo pajėgumas yra labai trumpalaikis.

Manoma, kad po gimimo trumpą laiko tarpą pelių širdies ląstelės gali ir toliau daugintis bei atsikurti. Vėlesni bandymai parodė, kad šios atstatančios ląstelės buvo iš širdies raumens.

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad žinduoliai taip pat turi sugebėjimą atsistatyti, nors ir ribotą laiką po gimimo.

Prof. Ericas Olsonas mano, kad būsimi tyrimai atskleis, kad žmonės turi tokį patį sugebėjimą, nors šiuo metu nėra suplanuota jokių eksperimentų su žmonių širdies audiniais.

„Nėra pagrindo manyti, kad toks pat „langas” neegzistuoja žmogaus širdyje. (BBC)

Pelės čiulba kaip paukščiai

Japonų mokslininkai pranešė sukūrę pelę, kuri čiulba kaip paukštis.

Tyrėjai tikisi, kad tokia genetinė inžinerija padės aiškinantis, kaip vystėsi žmonių kalba.

Osakos universiteto mokslininkai gyvūną sukūrė vykdydami „Evoliucionuojančios pelės” projektą. Jame pasitelktos genetiškai modifikuotos pelės, kurių organizmai linkę neteisingai mutuoti.

Vakarų Japonijoje esančioje laboratorijoje, kuriai vadovauja profesorius Takeshis Yagis, šiuo metu yra daugiau nei 100 čiulbančių pelių. Jos bus naudojamos tolesniuose bandymuose.
Tyrėjai tikisi, kad šių pelių tyrimas padės išsiaiškinti, kaip vystėsi žmonių kalba.

Mokslininkai iš kitų šalių, norėdami suprasti žmogaus kalbos kilmę, tiria paukščius giesmininkus, pavyzdžiui, kikilius. Jie išsiaiškino, kad paukščiai skirtingus garsus jungia į visumą panašiai kaip žmonės garsus jungia į žodžius ir vėliau iš jų formuoja eilutes – tai jų giesmės, kurios giedamos pagal tam tikras lingvistines taisykles.

„Peles tirti geriau, nes jos žinduoliai, ir pagal smegenų struktūrą bei kitus biologinius aspektus panašesnės į žmones”, – teigia tyrėjai. (Discovery)