Optinis reiškinys atmosferoje – miražas.
Miražas – tai optinis reiškinys atmosferoje, kurio dėka galima matyti mus supančių daiktų ir objektų menamą atvaizdą. Galima pabrėžti, kad įprastomis sąlygomis šių atvaizdų neįmanoma pamatyti. Dėl miražo tikrų objektų menami atvaizdų padėtis nesutampa su realia, kartais atvaizdai būna iškreipti ir įgyja fantastiškų formų.
Dažniausiai įprastą miražą tenka stebėti dažnam Lietuvos piliečiui. Ypatingai daug miražų galima pamatyti, kai aplinkos temperatūra pakyla itin aukštai, vasaros metu. Todėl miražą galima aptikti netoli vandens telkinių. Taigi paprastai atmosferoje atsirandantys miražai yra skirstomi į tris grupes: apatiniai, viršutiniai bei „Fata-Morgano“ miražai.
Lietuvoje dažniausiai pasitaiko apatinių miražų – jų atsiranda tose vietose, kur prie žemės paviršiaus esančio oro temperatūra didėjant aukščiui mažėja. Dažniausiai tokį miražą galime pamatyti ant asfaltuoto kelio. Kadangi kelio danga yra visiškai juoda, ji absoliučiai sugeria saulės spindulius ir įkaista. Kartu įkaista ir oras, esantis prie pat kelio dangos paviršiaus. Šilto oro tankis mažesnis negu šaltojo, todėl šiltas oras kyla į viršų. Taip nedideliame aukštyje nuo kelio dangos susidaro šilto-šalto oro riba. Optikoje šviesos spindulys, pereidamas per tokia ribą, lūžta, nes šiltas oras – optiškai retesnė aplinka, o šaltasis – tankesnė. Kai realus objektas yra gana dideliame aukštyje, lūžęs spindulys priartėja prie žemės paviršiaus. Šiam spinduliui patekus į žmogaus akį, žmogus regi menamą atvaizdą ir jam atrodo, kad stebimas objektas yra prie pat žemes. Taigi ant asfaltuoto kelio paviršiaus vasaros metu žmogus stebi dangaus atvaizdą. Galima pabrėžti, kad tokį miražą galima pamatyti tik gana dideliu atstumu (mažiausiai keli šimtai metrų) – mat šilto ir šalto oro tankiai skiriasi nedaug ir dėl to lūžusio spindulio kreivumo spindulys gana didelis. Tai pat dėl šios priežasties važiuojant automobiliu nebeįmanoma pasivyti šio miražo . Paveiksle pateikta apatinio miražo susidarymo schema.
Tačiau be apatinių miražų įmanoma stebėti ir kitokius, sudėtingesnius, bet gana retus miražus – viršutinius. Jie atsiranda prie didelių vandens telkinių – ežerų, jūrų. Dėl spindulių lūžio objektų atvaizdai būna net apversti. Šiuo atveju jie stebimi šaltesniuose regionuose, kur virš šaltesnio oro yra šilto oro sluoksnis.
Prie „fantastiškų“ miražų, kurių kilmė lieka neaiški, priskiriami „Fata-Morgano“ ir chronomiražai. „Fata-Morgano“ miražu stebėtojai regėjo juos netoli vandens telkinių, kai virš šilto vandens buvo šiek tiek šilto oro. Tačiau iki šiol šių miražu atsiradimo mechanizmas išlieka paslaptimi.
Chronomiražai skirtingai nuo kitų atspindi įvykius, vykstančius ne tik erdvėje, bet ir laike. Stebint tokį miražą galima matyti įvyki, kuris kadaise susidarius tam tikromis aplinkybėmis užsifiksavo erdvėje. Nustatyta, kad chronomiražus galima stebėti paryčiais, kai ore kondensuojasi rasos lašai. Toks miražas buvo stebimas Belgijoje Vervje miesto gyventojų. Tai buvo Vaterlo mūšio chronomiražas. Jis buvo matomas praėjus savaitei nuo tikro mūšio.
Literatūra
http://www.decopro.ru/?m=6&&nid=175&&t=2
http://ophtasurf.free.fr/mirages/mirages.htm
http://www.islandnet.com/~see/weather/elements/mirage1.htm
