Nauja darbo organizavimo ir jo režimo koncepcija
Kokybiškai kitoks požiūris į darbo organizavimą ir jo režimą – bene vienas iš pačių svarbiausių poslinkių, įvykusių Vakarų šalių personalo menedžmente. (darbuotojas gali darbą atlikti namie, jei tai įmanoma). Vadovaujamasi liberalia mintimi, kad žmogus modernios civilizacijos suformuotos įtampos sąlygomis turi teisę reikalauti komforto, o darbovietė privalo tuo irgi rūpintis. Nauja darbo organizavimo ir jo režimo koncepcija pasireiškia dar ir tuo, kad pats žmogus tarsi pasirenka, nusistato sau uždarbį. Tai reškia, kad jam suteikiama galimybė pasirinkti tokią darbo dienos ir savaitės trukmę, kurios jis pageidauja, tačiau, suprantama, kuri yra įmanoma gamybos technologinėmis sąlygomis. Žodžiu, plinta darbų, atliekamų namų sąlygomis, darbuotojo ne visos darbo savaitės, ne visos darbo dienos ir pan. lyginamasis svoris. Taip pat tokie dalykai, kaip slankusis darbo dienos režimo grafikas ir pan. Vakarų šalių gamybos bei personalo vadyba šiandien gana akivaizdžiai derinasi prie žmonių sąmonės, prie jų praktinio elgesio pokyčių. Žmogus tarsi išsiveržia iš darbo vergijos, kuri daugelį šimtmečių ir daugelį žmonių kartų lydėjo kaip savotiškas prakeiksmas, užgimus pramoniniam gamybos organizavimo būdui.
Mūsų kultūros sąlygoms būdingas paveldėtas itin kietas darbo režimas. Dažną vadovą kankina mintis, kad reikės iš darbo atleisti tam tikrą skaičių darbininkų. Kolektyve tuo klausimu užverda irgi didžiulės aistros, plinta įtarumas, nepasitikėjimas vienų kitais. Net ir tie, kurie jaučiasi darbe tvirtai, ir tie lieka be garantijos dėl ateities, juos ima graužti nerimas. O juk tokią problemą būtų galima spręsti kur kas lengviau, jeigu būtų leista darbuotojams dirbti ne visą darbo dieną, ne visą savaitę, o pagal pasirinkimą. (Tokius dalykus galima įforminti laisvomis sutartimis). Arba: brigadai, baigusiai dienos užduotį, leisti anksčiau išeiti iš darbo. Arba, sakykim, moteriai – konstruktorei, turinčiai mažamečių vaikų, būtų galima atlikti konstravimo – projektavimo užduotis namuose…