Mėguvos gyvenvietės

Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalis

Mėguva pirmą kartą yra paminėta 1252 m. birželio 29 dokumente Negouwe vardu.Mėguvos vardo kalbininkai kol kas neišaiškino. Yra mėginama sosieti šios žemės vardą su vandenvardžiu Megs , Miegenė ir kt., o pastaruosius su žodžiu miega, kuris lietuviškai ir latviškai reiškia “užtvara grūdams, daržovėms supilti”, o taip pat, atrodo, ir “upės užtvara”.

Mėguvos gyvenvietės pirmą kartą yra išvardinamos 1253 m. Kuršo dalybų dokumentuose, ten jų paminėta vienuolika. Vieni XIII a. viduryje paminėti vietovardžiai yra lengvai atpažįstami, kitiems surasti vėlesnių laikų ir dabartinius atitikmenis yra nelengva, dar kitų vietos lieka nežinomos. 1253 m. balandžio 5 d. dokumente atskirų kuršių žemių gyvenvietės yra monimos trimis grupėmis, nes visas Kuršas buvo dalijamas trečdaliais. Dėl to kaskart yra minimos greta viena kitos buvusių gyvenviečių grupės. Šiuariausią Mėguvoje dalijamų žemių dalį sudarė Matwa ir Gourene (arba Gonrene); antron dalin pateko Nebarge, Laxdine (Lasdine), Aggemine (Aggenine). Pietinės žemių dalies gyvenvietės yra išvardijamos tokia seka: Palange (Palanghen), Maytenite (Maycinele), Caukas (Kaukis), Dwiristis (Dwiristen), Dupie. Kretinga – Cretyn (Creten) yra minima kaip “pilies apygarda”.

Šiaurinėje žemės dalyje buvusi Gourene yra dabartinė latvių Gaurė, esanti į vakarus nuo Šventosios upės. Vietovardis Matwa, kurio taip pat reikėtų ieškoti Latvijoje, šiandien dar nenustatytas. Tokie vietovardžiai kaip Palanga ir Kretinga išliko nepakitę. Nesunkiai perskaitoma ir lokalizuojama gyvenvietė Lasdine – dabartiniai Lazdininkai. Maytinite yra buvusi į pietryčius nuo Girkalių – tai dabar išnykęs Mantinėnų kaimas. Caukas arba Kaukis minėtame sąraše eina po Maytinite ir prieš Dwiristen (dabartinius Virštininkus), reiškia, jis turėjio būti tarp šių dviejų vietovių. Tokią situaciją atitinka nūnai jau nebežinomas greta Girkalių ir Ramučių kapinyno (ar kapinynų) buvęs Kiokių (Kiaken) kaimas. Dupie vietovę A. Nezabitauskas siūlė lokalizuoti ties Dupulčiais – apie 4 km į rytus nuo Kretingos. Tokia prielaida neprieštarauja 1253 m. dokumento logikai ir yra tikėtina. Aggemine A. Nezabitauskas teisingai tapatina su Akmenalės kaimu, esančiu per 8 km į rytus nuo Darbėnų. Šaltiniuose minima Nebargė – tai dabartinis Negarbos kaimas.

Reikia pasakyti, jog Mėguvos žemės senosios gyvenvietės ne visais atvejais yra atsekamos archeologiškai – greta kai kurių dokumentuose minimų vietų šiandien dar nėra aptikti archeologijos paminklai. Kita vertus, yra kapinynai, piliakalniai ir gyvenvietės, kuriuos tik sąlyginai galime skirti vienam ar kitam žinomam senajam kaimui, o kai kurie radiniai rodo buvus ir daugiau, gal mažiau svarbių ir todėl XIII a. viduryje nepaminėtų gyvenviečių. Taip atsitiko todėl, jog dalis senųjų gyvenviečių XIII a. jau buvo apleistos, arba sunykusios. Dėl to, kad ne visi dokumentuose paminėti kaimai turti atitikmenis archeologijoje, Mėguvos plotas nubrėžtas vien pagal archeologijos duomenis yra mažesnis nei buvo iš tikrųjų.

Mėguvos gyvenvietės, sprendžiant pagal dabar žinomus kapinynus, jų yra 21 ir devynis piliakalnius, buvo išsidėsčiusios gana tankiai – rečiau apgyventa buvusi jos šiaurinė dalis. Dėl to dauguma VIII – XIII a. Mėguvos gyvenviečių glaudžiasi prie šių upių. Kitos gyvenvietės yra buvusioos tarp pelkių, nežymiai banguotoje lygumoje, nuklotoje priemolio ir žvirgždo dirvožemiais, kurie jau tiko žemdirbystei. Akivaizdu, kad ankstyvųjų viduramžių žemdirbių gyvenviečių situaciją lėmė geografinė aplinka ir dirvožemių savybės.

Šimtmečiams bėgant gyvenviečių skaičius Mėguvos žemėje keitėsi. Gyvenviečių daugėjo pradedant VIII a. iki pat XII a. Daugiausia gyvenviečių būta XI – XII a. Pradedant XII a. antrąja puse Mėguvos žemėje apgyventų vietų sumažėjo. Palyginti, mažas jų skaičius XIII a liudytų, jog tuo metu žemė buvo jau gerokai aptuštėjusi. Mažėjant kaimų ir pilių galėjo sumažėti ir žemės teritorija. Gyventojų skaičius vienu metu Mėguvoje, įvairiai skaičiuojant, neturėjo viršyti kokių 3000.

Tarp atskirų Mėguvos gyvenviečių yra buvę nuo 1 iki 5 km atstumai. Daug kaimų vorele buvo išsidėstę palei Akmeną, o žemės centrinėje dalyje to paties laikotarpio paminklai sudaro lyg ir nedidelius lizdus. Dažnai gyvenvietės grupavosi po kelias. Tokios grupės rodfo buvus svarbesnius centrus. Vienas tokių buvo Nebarge. Prie Negarbos – Jazdų piliakalnio su galingo gynybinio pylimo liekanomis, yra žinomas to paties pavadinimo X-XII a. kapinynas, o 2,5 km spinduliu dar trys kapinynai: Dimitravas, Rūdaičiai, Žibininkai.

Kitas aiškus kompleksas buvo prie Akmenos, ties jos ir Tenžės santaka. Kairiame Akmenos krante, prie Kapupio, yra Perkūnkalniu vadintas Andulių piliakalnis su didele gyvenviete ir dviem kapinynais netoliese. Reikėtų pritarti I. Jablonskio išsakytai nuomonei, kad čia yra stovėjusi Kretingos pilis, kurią 1263 m. sunaikino kryžiuočiai. Kretingos centro svarbą ankstyvojoje istorijoje atspindi tradicija skirti ją (“Grotingą”) prie žymiausių to meto centrų, kur esą buvusi skandinavų gyvenvietė. Šiauriniame žemės krašte savo turtingumu išsiskiria Lazdininkų kapinynas, netoli kurio dunkso Joskaudų piliakalnis.

Mėguvos žemėje artimesnes gyvenvietes ir svarbesnius centrus jungė pastovūs keliai. Vienas jų iš Palangos per Virštininkus ir Girkalius (Kaukis, Maytinite) tiesėsi į Andulių centrą, o iš ten paupiu ir Akmenos – Dangės upe į kaimyninį Pilsotą. Iš Andulių kitas kelias ėjo į šiaurę ir per gyvenvietę dabartinėje Kretingoje, per Kurmaičius (ten buvo rastas iki šiol neišlikęs didelis arabiškų monetų lobis ). Genčus, Kašučius, Aggemine perkirtęs dykrą galėjo vesti į netolimą Keklio žemės Imbarę. Kita šio kelio atkarpa galėjo siekti Lazdininkus ir šiauriausias Mėguvos gyvenvietes Gaurę ir Matvą, iš kurių neilgas kelias bebuvo iki kaimyninės Duvzarės žemės pilies ir gyvenvietės Impiltyje. Iš Palangos šiaurinė Mėguvos dalis ir kaimyninės žemės buvo pasiekiamos per Negarbos centrą, Lazdininkus, taip pat pajūriu, kur gyvenvietės neminimos ir archeologiniai paminklai nežinomi.Žemės viduje, be abejo, pynėsi ir kiti, menkesnės reikšmės keleliai, kurie keitėsi priklausomai nuo gyvenviečių iškilimo ar smukimo. didžiausios reikšmės formuojantis svarbesniems ir tranzitiniams prekybos keliams turėjo geriausiai ištirtas ir svarbus Palangos kompleksas.

SANTRUPOS
ATL – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje.
CVKIA – TSRS Centrinis valstybinis karinis istorinis archyvas
LEK – Liv-, Est-und Kurländisches Urkundenbuch
MRGD archyvas – Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių archyvas
MADA – Mokslų akademijos darbai
PRPI – Paminklų restauravimo-projektavimo institutas
PSRL – Polnoje sobranije russkich letopisej

Parengta pagal knygą „Palangos istorija“ (sudarytojas Vladas Žulkus).
Klaipėda: Libra Memelensis, 1999