Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į pakantumą skirtingoms nuomonėms, skirtingų tautybių žmonėms, sergantiesiems ir turintiems problemų (dėl alkoholio, narkomanijos).

Lietuvos gyventojų vertybių tyrimai parodė, kad geroji lietuvio savybė – darbštumas, o neigiama – nepakantumas (S.Juknevičius. Psichiatrijos žinios, Nr.8, 2001, balandis). Tuo tarpu mokslo fondo ,,Indentity Foundation” (Vokietija, www.identityfoundation.de) atlikta apklausa aštuoniose Europos šalyse rodo, kad tų šalių gyventojams antra pagal svarbą (po laisvės) vertybė yra tolerancija.

Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė ) socialinėje plotmėje šis žodis reiškia kitokios nuomonės, elgesio arba įsitikinimų gerbimą, pakantumą kitokiam žmogui.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras ,,Vilmorus” 2003 m. pabaigoje atliko tyrimą ,,Lietuvos tolerancijos profiliai: sociologinis tyrimas”. Tyrimo tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kitų rasių, religinių bei ,,probleminių” socialinių grupių atstovus, o taip pat įvertinti Lietuvos gyventojų diskriminacijos patirtį. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios.

Tuo tarpu mūsų visuomenė dar gana priešiškai sutinka kiekvieną žmogų, turėjusį kokių nors psichikos sutrikimų. Nebūtinai tai psichikos negalia – net nežymūs, praeinantys psichikos sutrikimai dažnai žmogų ilgam (jei ne visam gyvenimui) pažymi tam tikra žyme. Ne veltui mūsų visuomenėje išlieka aktualus stigmos klausimas, nes stigma neretai paliečia kiekvieną, drįsusį praverti psichiatro kabineto duris.

Neginčytina, šia kryptimi žengiami kai kurie žingsniai, tačiau mūsų visuomenė labai pamažu keičia savo požiūrį. Ar sugebame būti tolerantiški kitokiam žmogui? Dažniausiai mūsų pakantumas tik deklaratyvus. Tolerancija mūsų šalyje dažniausiai baigiasi ties praktine kasdienybe, iškilus pačioms paprasčiausioms socialinėms problemoms, kurių turintieji psichikos sutrikimų nesugeba išspręsti.

Kiekvienas žmogus turi laisvę gyventi taip, kaip jis nori, jei jo veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių. Svarbiausia suvokti, kas esi ir būti savimi. Žmogus yra visų vertybių matas ir niekas, išskyrus konkretų žmogų, negali spręsti, kas jam svarbu ir kas vertinga. Siekdami pakantumo fizinės bei psichinės negalios ištiktiems žmonėms, privalome skatinti žmonių savivoką bei kritinį mąstymą, taip prisidėdami prie įvairovės ir tolerancijos įsigalėjimo visuomenėje.

Views All Time
Views All Time
5768
Views Today
Views Today
1
0 0