Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. I dalis

Pajūrio žemė Mėguva, kurios plotas sudarė apie 500 km2 , tęsėsi palei jūrą apie 30 km. Šiaurės rytuose Mėguvą nuo kaimyninės Duvzarės žemės skyrė Šventosios vidurupis, o rytinė riba praėjo keleta kilometrų į rytus nuo Akmenos. Pietinis Mėguvos kraštas baigėsi įpiečiau Andulių. Mėguvą nuo kaimyninių žemių skyrė neapgyventos, miškingos ir pelkėtos arba smėlingos platumos. Šiaurės rytuose nuo Mėguvos iki kaimyninės Duvzarės žemės gyvenviečių Impilties ir Rucavos, buvo tik keli kilometrai per pelkėtus miškus. Pačiame pajūryje tarp šių žemių būta platesnio smėlynų ir pelkių ruožo. Panašūs, tai pelkėti, tai smėlingi, šilais apaugę plotai skyrė Mėguvą nuo įpiečiau buvusios Pilsoto žemės. Tiesa, prie Akmenos – Dangės vienos ir kitos žemių gyvenvietės buvo labai netoli viena nuo kitos.

Mėguvos geografinė aplinka didesne dalimi buvo suformuota jūros. Reljefe yra aiškiai pastebimi ruožai, lygiagretūs krantui. Už paplūdimio ir kauburiuoto kopų ruožo prasideda neplati Litorinos jūros terasinė lyguma – pradžioje vietomis papelkėjusi, toliau aukštesnė ir sausesnė užkopinė dubuma. Litorininėje lygumoje yra likę (anksčiau jų buvo daugiau) ir didesnių pelkių – viena jų daugiau kaip 5 km2 ploto ir 3-4 m gylio Pajūrio pelkė, kuri formavosi atsitraukiant Litorinos jūrai. Smėlinga kauburiuota Litorininė lyguma rytuose užsibaigia abraziniu klifu – buvusia kranto linija. Už jos tęsiasi Baltijos ledynuotojo ežero suplautas ruožas, kuriame vietomis žymus senojo kranto pylimas. Baltijos ledynuotojo ežero terasinė lyguma driekiasi į rytus iki pat Lazdininkų – Virkštininkų kalvų ruožo, kurį tirpdamas suformavo ledyno pakraštys. Šioje smėlingoje lygumoje vyrauja didelės lėkštos kalvos, besikeičiančios su įlomėmis. Tarp Palangos ir Šventosios Baltijos ledyninio ežero pakopoje guli pajūrio kelias iš Klaipėdos į Liepoją. Senųjų jūros krantų darinius galime rasti ir pačioje Palangoje. Litorinos kranto linijos terasą galime matyti Tiškevičiaus parke į pietus nuo Birutės kalno, o Baltijos ledynuotojo ežero pylimas šiandien dar atsekamas terasoje, esančioje vakariniame Vytauto gatvės pakraštyje ties parko šiltnamiais. Ši terasa yra apie 12 m aukščiau jūros lygio.

Pelkės ir durpynai su nedidelėmis kalvelėmis tarp jų užėkė apie trečdalį viso Mėguvos ploto. Pajūrio zona iki Tenžės upės pasižymi labai prastais smėlingais dirvožemiais. Tenžės ir Akmenos upės teka plačiais ledyniniais slėniais, užliejamais pavasario potvynių. Žemė ten derlingesnė ir nuo seno buvo dirbama.

SANTRUPOS
ATL – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje.
CVKIA – TSRS Centrinis valstybinis karinis istorinis archyvas
LEK – Liv-, Est-und Kurländisches Urkundenbuch
MRGD archyvas – Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių archyvas
MADA – Mokslų akademijos darbai
PRPI – Paminklų restauravimo-projektavimo institutas
PSRL – Polnoje sobranije russkich letopisej

Parengta pagal knygą „Palangos istorija“ (sudarytojas Vladas Žulkus).
Klaipėda: Libra Memelensis, 1999

Views All Time
Views All Time
3590
Views Today
Views Today
1
0 0