Marso palydovai
Aplink Marsą skrieja du palydovai, karo dievo sūnų garbei pavadinti Fobu (gr. phobos – baimė) ir Deimu (gr. deimos – siaubas). Juos atrado 1877 m. Asafas Holas (Asaph Hall, 1829–1907). Įdomu pastebėti, kad prieš 150 metų iki jų atradimo apie Marso palydovus užsiminė astronomas Johanas Kepleris (Johannes Kepler, 1571–1630) ir rašytojai Džonatanas Sviftas (Jonathan Swift, 1667–1745) ir Volteras (Voltaire, 1694–1778).
Kai kurie mokslo populiarintojai šį faktą laikė įrodymu, kad Žemėje esą lankėsi nežemiškųjų civilizacijų atstovai, iš kurių šie žmonės ir gavo žinių apie Marso palydovus. Tačiau tai galima paaiškinti paprasčiau. XVII a. pradžioje buvo žinoma, kad Žemė turi vieną palydovą, o Jupiteris – keturis. Planetų judėjimo dėsningumų atradėjas Kepleris tikėjo numerologija (mistine skaičių ir proporcijų reikšme) ir siekdamas gauti teisingą geometrinę progresiją teigė, kad Marsas turėtų turėti du palydovus. Garsaus astronomo teiginiais vėliau pasinaudojo Sviftas ir Volteras.
Marso palydovai skrieja labai arti Marso. Fobas skrieja 9380 km nuotolyje nuo Marso, o Deimas – 23440 km nuotolyje. Fobas apskrieja Marsą per 7.3 val., o Deimas – per 30.3 val. Tokiu būdu, kol Marsas apsisuka apie savo ašį, Fobas vos ne keturis kartus apskrieja planetą. Taigi Deimas, kaip ir Mėnulis, teka Marso rytuose ir leidžiasi vakaruose, o Fobas, atvirkščiai, teka vakaruose ir leidžiasi rytuose.
Kosminių stočių nuotraukose matome, kad abu palydovai yra netaisyklingo elipsoido formos. Fobo ašių ilgiai yra 27, 22 ir 19 km, o Deimo – 15, 12 ir 11 km. Abejų palydovų paviršiuose yra daugybė kraterių. Jų paviršiai labai tamsūs. Tai vieni iš tamsiausių kūnų Saulės sistemoje. Jie atspindi tik 6% į juos krintančios šviesos.
