Marso atmosfrera
Marso atmosferos buvimą liudija daug požymių. Iš jų paminėtini: planetos disko tamsėjimas link pakraščių, laipsniškas žvaigždės šviesos gesimas, kai ją uždengia planeta, planetos vaizdo ryškumo trumpalaikiai pokyčiai arba debesų pasirodymas, pagaliau – spektriniai tyrimai. Jau šio šimtmečio viduryje buvo žinoma, kad Marso atmosfera yra labai reta. Tiesioginiai atmosferos tyrimai iš kosminių stočių tai patvirtino. Vidutinis atmosferos slėgis prie planetos paviršiaus tesudaro 0.007 Žemės atmosferos slėgio. Tokį žemą slėgį Žemės atmosfera turi 40 km aukštyje. Marso atmosferos sudėtyje yra 95.32% anglies dioksido (CO2), 2.7% azoto (N2), 1.6% argono (Ar), 0.03% deguonies (O2), 0.07% anglies monoksido (CO), 0.00025% neono (Ne). Vandens (H2O) Marso atmosferoje yra vos pėdsakai – 1000 kartų mažiau negu Žemės atmosferoje. Marso atmosferos slėgis yra per mažas, kad paviršiuje galėtų tyvuliuoti vandens telkiniai. Sava sudėtimi Marso atmosfera labai panaši į Veneros atmosferos sudėtį, tačiau jų tankiai labai skirtingi.
Vidutinė Marso paviršiaus temperatūra yra -63°C. Aukščiausia temperatūra būna vasaros vidurdienį ties pusiauju (+20°C), o žemiausia – žiemos naktimis ties ašigaliais -140°C. Temperatūros svyravimai per parą siekia 80-90°C.
Marso atmosferoje gali susidaryti ledo arba anglies dioksido debesys. Balti ir melsvi debesys buvo pastebėti net pro teleskopus iš Žemės. Kadangi Marso atmosferos slėgis yra žemas, tai kylant temperatūrai užšalęs ledas netirpsta, o tiesiog sublimuoja. Debesys dažnai pasirodo tuoj po saulėtekio, kada naktį susidaręs šerkšnas vėl išgaruoja į atmosferą. Pusiaujo srityse turėtų būti stebimi vandens garų debesys, kadangi čia temperatūra naktį nukrinta žemiau vandens kondensacijos temperatūros, bet nepasiekia anglies dioksido kondensacijos temperatūros. Debesų spalva siejama su juos sudarančių dalelių dydžiu: balti debesys sudaryti iš didesnių ledo kristalėlių, o melsvieji debesys – iš mažesnių dalelių. Ašigalių rajonuose temperatūra nukrinta žemiau anglies dioksido kondensacijos temperatūros, todėl čia gali formuotis anglies dioksido debesys.
Marse dažnai pučia stiprūs vėjai. Vasarą vėjai būna silpnesni – 2-7 m/s, o rudenį jų greitis siekia 5-10 m/s. Kartais kyla ir uraganinės audros, kai vėjo greitis siekia 30 m/s. Tokios audros dažniausiai kyla tada, kai Marsas būna arčiausiai Saulės. Stiprūs vėjai pakelia į atmosferą rausvo smėlio debesis net į 50 km aukštį. Debesys ilgam laikui uždengia Marso paviršių. Tik po kelių mėnesių dulkės vėl nusėda, ir Marso atmosfera praskaidrėja. Be to, matomi ir pavieniai geltonos spalvos dulkių debesys.
