Lietuvos geologijos tarnyba užbaigė Pajūrio geologinį kartografavimą
Lietuvos geologijos tarntyba baigė kartografuoti dalį vakarinės Klaipėdos askrities dalies. Aštuonerių metų darbo rezultatas – bendrųjų ir specialiųjų 1:50 000 masteliu sudarytų geologinių žemėlapių su aiškinamaisiais raštais
komplektas.
Pajūrio regiono išskirtinė svarba Lietuvos Respublikos ekonomikai, ekologijai ir rekreacijai akivaizdi. Tai sudėtingas ir ekologiškai jautrus regionas, jame išvystyta gana intensyvi ūkinė veikla – rajonų teritorijose susijusi su žemės ūkiu, Klaipėdoje, dalinai Šilutėje – su pramone, Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Baltijos jūros pakrantėje – vystoma žvejyba, upių ir jūrų transportu, Kuršių nerijoje ir Palangoje – būdingu rekreacinės infrastruktūros vystymu.
Vykdant racionalią gamtonaudos politiką, įvairių lygių teritorijų planavimą, reikia įvertinti geologinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenamajai aplinkai ir atvirkščiai – ūkinės veiklos poveikį. Tai neįmanoma atlikti be išsamios bazinės geologinės informacijos, visų pirma, – be geologinių žemėlapių. Per kelias dešimtis Lietuvos geologijos tarnybos veiklos metų atlikto kompleksinio geologinio kartografavimo 1:200 000 masteliu darbų metu sudaryti žemėlapiai jau nebetenkino dabarties reikalavimų. Reikėjo naujų, tačiau jau stambaus mastelio, geologinių žemėlapių. Pajūrio regionas buvo kartografuojamas 1993-2001 metais, plotas – 2300 kvadratinių kilometrų.
Kartografuotas plotas apima vakarinę Klaipėdos apskrities dalį – Šilutės, Klaipėdos, Kretingos rajonų vakarines dalis bei nedidelį Skuodo rajono vakarinį pakraštį. Kartografavimo metu visapusiškai ištirta kvartero nuogulos ir viršutinė prekvartero uolienų storymės dalis, išnagrinėtos hidrogeologinės ir inžinerinės geologinės sąlygos bei naudingųjų iškasenų pasiskirstymo dėsningumai, išanalizuota dirvožemių geocheminė sudėtis, taip pat įvertinta teritorijos ekogeologinė būklė. Visų šių darbų rezultatas – bendrųjų ir specialiųjų 1:50 000 masteliu geologinių žemėlapių su aiškinamaisiais raštais komplektas.
Pavyzdžiui, iš bendrojo pobūdžio žemėlapių – Inžineriniame geologiniame žemėlapyje – įvertintas įvairių gruntų tinkamumas statybai. Išaiškinti pagrindiniai egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir akumuliacija, upių šoninė erozija ir griovų erozija, sufozija, nuošliaužos, išpustymas ir supustymas, žmogaus ūkinė veikla (landšaftų performavimas). Atsižvelgiant į įvairaus amžiaus, sudėties ir fizikinių bei mechaninių savybių gruntų paplitimą, o taip pat dabartinius egzogeninius geologinius procesus ir reiškinius statinių aktyvaus poveikio sferoje, išskirti inžineriniai geologiniai rajonai su tipiniais pjūviais. Specialieji – Ekogeologinių rekomendacijų, Požeminio vandens gamtinės saugos, Technogeninės situacijos, Geologinės aplinkos užterštumo žemėlapiuose nužymėtos teritorijos, kuriose ūkinė veikla yra reglamentuojama galiojančių įstatymų arba gali būti rekomenduojama šia veiklą riboti atsižvelgiant į geologines ar kitas gamtines sąlygas, parodyta teršalų migracijos į gruntinį ir gilesnius spūdinio vandens horizontus galimybė, t. y. apibūdina pastarųjų gamtinę saugą nuo paviršinės taršos, galima matyti bet kurios rūšies taršos šaltinių ar žemės ūkio naudmenų išsidėstymą norimu masteliu, atskirų ūkinės veiklos objektų arba jų grupių įtaką geologinės aplinkos kokybei, t. y. ekologinei jos būklei ir tt.
Žemėlapiai sudaryti panaudojant MapInfo programinę įrangą ir GIS technologiją, skaitmeniniai, o tai suteikia galimybę juos efektyviai panaudoti, juos atnaujinti, platinti, pritaikyti įvairiems vartotojų poreikiams.
Sudėtingo, kruopštaus darbo rezultatai bus panaudoti priimant sprendimus, susijusius su bendruoju ir specialiuoju teritorijų planavimu, gamtonauda, atskirų ūkinės veiklos krypčių vystymu, aplinkos apsauga, taip pat sprendžiant saugotinų teritorijų problemas ir pan.
Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje pirmojo ploto geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu baigtas 1997 m. Sudaryti Klaipėdos – Šventosios akvatorijos geologinis – ekogeologinis žemėlapiai, skirti pajūrio bei įjūrio pramonės problemoms spręsti, krašto ekonominės zonos apsaugos, žuvininkystės, laivavedybos bei kitoms gamtosaugos ir gamtonaudos reikmėms tenkinti.
Iki šiol apie 30 procentų Lietuvos teritorijos yra kartografuota masteliu 1:50 000.
