Lietuva paguldyta ant menčių

Kelerius metus vykusi įnirtinga Lietuvos atstovų kova prieš koncerno “Lukoil” planus išgauti naftą Baltijos jūroje baigėsi pastarojo pergale. Vakar antrinė kompanijos įmonė “Lukoil-Kaliningradmorneft” oficialiai pristatė dar birželio 24-ąją telkinyje D-6 pradėtą naftos išgavimą.

Tuo metu mūsų šalies Vyriausybės, visuomeninių organizacijų atstovai bei Lietuvos ambasadorė prie UNESCO tvirtina nesijaučiantys pralaimėję naftos milžinei bei Rusijai apskritai. Nei viena iš suinteresuotų pusių naftos telkinio D-6 istorijoje nesiruošia dėti taško bei didžiuojasi esamu įdirbiu.

Konfliktas tarp Lietuvos ir Rusijos dėl naftos išgavimo telkinyje D-6, esančiame vos keli kilometrai nuo valstybinės mūsų šalies sienos bei keliasdešimt – nuo unikalaus gamtos kampelio Kuršių nerijoje, prasidėjo dar 1985 metais. Tada parengiamuosius rusų darbus platformai statyti pavyko sustabdyti kilus milžiniškam visuomenės spaudimui.

Antroji pasipriešinimo banga kilo prieš dvejus metus, kuomet prieš “Lukoil” ir jos grėsmę aplinkai keliantį “kūdikį” ėmė protestuoti Lietuvos žaliųjų judėjimas bei Rusijos aplinkosauginė organizacija “Ecodefense”.

Kovos ir toliau

Ekologinės bendrijos “Atgaja” valdybos pirmininkas ir buvęs Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotojas Linas Vainius didžiuojasi nuveiktais darbais.

Jis sako, kad būtent šių visuomeninių susivienijimų aktyvumas privertė apie D-6 grėsmę viešai diskutuoti ne tik Lietuvos valdžią, bet ir tarptautines organizacijas.

Nepaisant to, jog pagrindinio tikslo – išvengti naftos išgavimo Baltijos jūroje – pasiekti nepavyko, Lietuvos ekologai jaučiasi atlikę savo misiją.

“Viešumas davė savo vaisių: apie problemą sužinota ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Be to, mūsų protestai paskatino kompaniją “Lukoil” imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti.

Nenuleidžiame rankų ir šiandien: sieksime, kad artimiausiu metu būtų išspręstas civilinės atsakomybės naftos išsiliejimo atveju klausimas. Būtina su Rusija susitarti dėl metodikos, kuri bus naudojama aplinkai padarytai žalai atlyginti. Mes neketiname susitaikyti su įvykusiu faktu – “Lukoil” naftos gavybos pradžia Baltijos jūroje”,- mūsų dienraščiui tvirtino L. Vainius, praėjusią savaitę su savo bendražygiais kompanijai “Lukoil” skyręs apdovanojimą “Oskaras klimato žudikui”.

Trukdė politikų abejingumas

Buvęs klaipėdietis L. Vainius spėja, kad Lietuva galėjo pasiekti daugiau priešinantis Rusijai dėl D-6. Tačiau, anot jo, koją kišo du dalykai.

Pirma, Rusija, užsispyrusi įgyvendinti savo “idiotišką projektą Baltijos jūroje”, vadovavosi geopolitiniais interesais ir siekė įsitvirtinti šiame regione. Savo tikslo Lietuvos kaimynė siekė bet kokiomis priemonėmis ir visas notas, raginimus, perspėjimus ir kitokias poveikio formas tarpvalstybiniame lygmenyje arba ignoravo, arba pateikdavo niekingus atsakymus.

Antra, Kuršių nerijos ir Baltijos jūros ekologiniu saugumu susirūpinę visuomenininkai ištisus buvo priversti gaišti siekdami būti išgirti aukščiausių Lietuvos valdžios atstovų.

“Jeigu Lietuvos valdžia pastaraisiais metais dėl naftos išgavimo Baltijos jūroje su Rusija derėjosi įtemptai ir nuoširdžiai, tai pradžioje apie tai niekas nenorėjo girdėti”,- sakė L. Vainius.

Pasak jo, mūsų šalies politikų abejingumą sąlygojo kelios priežastys: “Ne paslaptis, kad “Lukoil” turi stiprią lobistinę įtaką Lietuvoje ir turi čia daug jų interesus ginančių bičiulių. Be to, D-6 problemai atsinaujinus, buvo sprendžiamas rimtas klausimas dėl valstybinės sienos su Rusija, itin svarbus Lietuvai siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje.”

Liks darbotvarkėje

Tuo tarpu Aleksandras Spruogis, Aplinkos ministerijos sekretorius, savo institucijos, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų valdžios struktūrų veiklą įvertino palankiai.

“Dirbome įtemptai, ilgai ir kryptingai. Naftos telkinio D-6 nesiruošiame iš savo darbotvarkės išbraukti ir ateityje”,- aiškino A. Spruogis.

Paklaustas, kodėl Lietuvai nepavyko dar kartą sustabdyti prieš kelis dešimtmečius vykusius rusų bandymus pradėti naftos telkinio D-6 eksploataciją, iešmininku pavadino Rusiją.

“Ne kartą minėjau, kad Rusija apie planuojamus ar jau vykdomus darbus informaciją teikė mums nenoriai, delsė ją pateikti ir net gi slėpė. Nebesakysiu, kiek kartų bandėme sėsti prie derybų stalo ar kiek kartų kreipėmės į atsakingas institucijas su įvairiais prašymais. Paskutinįkart efektyviam abipusiam bendradarbiavimui sutrukdė Rusijos Vyriausybėje prasidėjusi administracinė reforma.

Paskutinio susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir aplinkosaugininkai iš Rusijos, sutarėme sudaryti bendrą darbo grupę naujos naftos verslovės veiklos principams išsiaiškinti. Tačiau vėliau Rusijai turėję atstovauti ekspertai pranešė nebegalės dalyvauti grupės darbe, nes dėl vykstančios reorganizacijos ministerijose nebežino, ar rytoj dar dirbs, ar bus atleisti”,- “Vakarų ekspresui” sakė A. Spruogis, besitikintis didelės kaimyninių šalių paramos.

Dabar gi, anot ministerijos atstovo, kai naftos išgavimas telkinyje D-6 jau pradėtas, bus laukiama, ar Rusija išpildys UNESCO sesijos metu Kinijoje duotą pažadą iki 2005 m. vasario 1 d. atlikti nepriklausomą aplinkos aplinkai tyrimą.

Žino, kaip spausti

Pernai lapkritį UNESCO Pasaulio paveldo komiteto ekspertai, susipažinę su D-6 techniniais duomenimis, pripažino, kad pramoninis naftos išgavimas šiame telkinyje kelia ekologinę grėsmę Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Šis unikalus gamtos kampelis prieš ketverius metus buvo įtrauktas į garbingą UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Neseniai vykusioje UNESCO sesijoje Kinijoje jos dalyviai piktinosi, kad Rusija iki šiol neatsižvelgė į šios organizacijos rekomendaciją atlikti poveikio aplinkai nepriklausomą vertinimą iki naftos išgavimo pradžios.

Tada Rusijos atstovai patikino, kad taip bus padaryta artimiausiu metu. Priešingu atveju UNESCO pasiryžusi ypatingo pavojaus zonoje atsidūrusią Kuršių neriją įtraukti į dar vieną sąrašą – Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą.

“Rusijai tai būtų didžiulė negarbė,- mūsų dienraščiui tvirtino Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė. – Tačiau tai vienintelis būdas derėtis, remiantis tarptautinės teisės principais, su valstybe, kuri labai daug tarptautinių konvencijų nėra net pasirašiusi. Todėl mes galime spausti Rusiją ir ginti Lietuvos vizitine kortele vadinamą Kuršių neriją tik vadovaudamiesi sutartimi, po kuria Rusija yra padėjusi savo parašą bei ją ratifikavusi.”

Žinia, Rusija yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus pagal Gamtos ir kultūros apsaugos konvenciją, saugančią pasaulio paveldo objektus. O Kuršių nerija ir yra toks objektas, beje, priklausantis ir Rusijai, ir Lietuvai.

Paryžiuje reziduojančios ambasadorės teigimu, dėl D-6 su Rusija įmanoma derėtis tik tokiu būdu, nes ši valstybė nepaiso jokių geranoriškumo principų.

Natalija MOGUČAJA