Kiek žmonių gyveno viduramžių Palangoje?

Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. III dalis

Gali pasirodyti, kad vikingų laikais Palangoje gyvenimas virte virė – juk jau rastos bent keturios vienu laiku gyvavusios gyvenvietės. Pamėginkime nustatyti, kiek gyventojų būta Palangoje apie 950 metus. Tiksliausiai tai įmanoma turint pilnai ištirtus kapinynus su žinomu visų mirusiųjų amžiumi ir lytimi. Palangoje taip nėra – VIII – XIII a. kapinynas yra apnaikintas ir ne iki galo iškasinėtas, VIII – X a. kapuose kaulai visai sunykę, o nuo X a. mirusieji buvo deginami. Kapų skaičiai, kuriuos žinome yra “sumažinti”. Šiuo metu X a. yra skiriami 136 kapai.

Plinkaigalio V – VI a. kapinyno medžiaga remiantis populiacijos dydis buvo tiksliai apskaičiuotas, ten per vieną šimtmetį buvo palaidota apie 180 žmonių ir tai atitiko 40 – 60 žmonių, arba 5-8 šeimų gyvenvietę. Taip skaičiuojan, turint omenyje nepilnai ištirtus kapus, išeitų, kad Palangos pietinėje gyvenvietėje apie 950 metus irgi gyveno tik 40-60 žmonių. Skaičiuoti pagal pastatus rastus pietinėje gyvenvietėje nepatikima, nes ji dar mažai kasinėta. Jos plotas yra apie 7 ha, jei vidurys buvo beveik tuščias, tai apstatytas plotas galėjo sudaryti apie 5 ha.

Žinoma, atskirais laikotarpiais galėjo būti gyventa tik dalyje jos. Manykime, kad X a. viduryje buvo apstatytas tik apie 2,5 ha plotas. Kasinėjimai parodė, kad čia vienam pastatui galėjo tekti 100 – 150 m2 žemės. Taip skaičiuojant išeitų, kad pietinėje gyvenvietėje X a. galėjo stovėti apie 200 pastatų. Žinant, kad viduramžiais net ir miestuose namai nestovėjo ilgiau kaip vidutiniškai 25 metus, gautą skaičių dalijame iš 4. Taigi, apie 950 metus vienu metu Palangos pietinėje gyvenvietėje buvo apie 50 namų. Tuo metu vidutinė šeima jau nebebuvo didelė ir susidėjo iš 4 – 5 žmonių, todėl tuose 50 namų galėjo gyventi 200 – 250 žmonių. Kaip matyti įvairiai nustatyti pietinės gyvenvietės populiacijos dydžiai gerokai skiriasi. Kur tiesa, neturint tikslių duomenų negalime pasakyti. Viena aišku, ši gyvenvietė turėjo būti pakankamai didelė, mat jos ūkis didžia dalimi lėmė kitų trijų Palangos gyvenviečių egzistavimą.

Birutės kalno gyvenvietės plotas be gynybinių pylimų yra buvęs tik apie iki 3000 m2. Apstatymas ten buvo gana tankus – vienam namui teko 60-70 m2 plotas. Skaičiuojant jau naudotu būdu, šioje gyvenvietėje apie 950 metus galėjo stovėti kokie dešimt, penkiolika namų, o juose gyventi 50 – 70 žmonių. Sprendžiant iš namų pėdsakų, Žemaičių kalnelyje vienu metu galėjo stovėti tik 4-5 namai, reiškia čia gyveno pastoviai gyveno tik 20-25 žmonės. Ronžės gyvenvietė yra buvusi apie 1,5 ha dydžio, apstatytas plotas galėjo sudaryti apie vieną hektarą. Kaip ir kitos dvi prekybinės gyvenvietės, ši turėjo būti apstatyta gana tankiai. Ronžės gyvenvietėje galėjo stovėti iki 40 namų ir gyventi apie 150 žmonių.

Bendrai paėmus, apie 950 metus visose dabar žinomose Palangos gyvenvietėse galėjo gyventi apie 500 žmonių. Tai buvo daug ar mažai? Lyginant su kitomis baltų gyvenvietėmis, daug. Įdomūs būtų Palangos prekybinio centro populiacijos palyginimas su analogiškais centrais kitose Baltijos šalyse. Žinomame Haithabu prekybiniame centre, atrodo turėjusiame tiesioginius ryšius ir su palangiškiais, jo klestėjomo laikais, X a. viduryje, “pačiais atsargiausiais skaičiavimais” gyveno nuo 800 iki 1000 žmonių. Švedų Birkoje apie 950 metus gyveno pastoviai nuo 700 iki 1000 žmonių. Neįprastai daug gyventojų yra priskaičiuojama žinomame vakarų slavų prekybiniame mieste Voline – manoma X a. jų buvus nuo 5000 iki 10000!. Bendrai imant, ankstyvuosiuose miestuose apie 900 metus gyventojų skaičius svyravo apie 1000.

SANTRUPOS
ATL – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje.
CVKIA – TSRS Centrinis valstybinis karinis istorinis archyvas
LEK – Liv-, Est-und Kurländisches Urkundenbuch
MRGD archyvas – Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių archyvas
MADA – Mokslų akademijos darbai
PRPI – Paminklų restauravimo-projektavimo institutas
PSRL – Polnoje sobranije russkich letopisej