Vladas Žulkus „Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis“. II dalis

1994 m.vasarą buvo prižiūrimi žemės kasimo darbai Žemaičių gatvėje. Statybiniame kasinyje pastebėjus iki 40 cm storio kultūrinio sluoksnio pėdsakus, nedideliame plotelyje buvo atlikti žvalgomieji kasinėjimai. Tokiu būdu atrasta dar viena, jau ketvirtoji senovinė gyvenvietė Palangoje.

Gyvenvietės chronologiją nusako negausūs radiniai. Senesnių gyventojų būstų pėdsakai buvo menki – tik stulpavietė užpildyta akmenimis.Tokios pat stulpavietės buvo rastos Palangos pietinėje dalyje ir datuotos I tūkst. po Kr. pradžia – viduriu. Kadangi Baltijos aikštė yra tik per 60 m nuo tyrinėtos vietos, šis statinys gali turėti ryšį su čia ištirtais III a. po Kr. kapais. Viršutinis kultūrinis sluoksnis su stulpavietėmis ir ryškesniais vieno pastato pėdsakais skirtinas vikingų laikams. Būdingi radiniai – keramika ir molinių štampu dekoruotų vertikaliųjų audimo staklių pasvarai šią gyvenvietę datuoja X-XI amžiumi ir sieja su ankstyvųjų viduramžių prekybinėmis gyvenvietėmis prie Birutės kalno ir Žemaičių kalnelyje.

Stulpų dėmės sluoksnio apačioje sudaro dvigubą 1,5 – 2 m pločio juostą, kokios yra randamos daugelyje Lietuvos piliakalnių ir skiriamos buvusių gynybinių įtvirtinimų liekanoms. Tai pačiai sistemai turėjo priklausyti ir dalinai atkasto statinio dėmė išsiskyrusi juosva žeme su retais angliukais ir pelenų lopinėliais. . Visa pastato dėmė buvo apie 20 cm įgilinta įžeminiame žvyre – stulpavietės rastos į abi puses nuo jos. Šiaurės rytinio pastato kampo išorėje šalia stulpaviečių gulėjo du dideli akmenys. Šis statinys buvo stačiakampis, apie 3×2,5 m, ilgesnis rytų-vakarų kryptimi. Pastato dėmėje visas sluoksnis buvo nubarstytas molio trupiniais – audimo staklių molinių pasvarų fragmentais. Negausūs perdegusio molio tinko gabalai buvo su rąstelių atspaudais. Sluoksnio paviršiuje rasti keli apdegę nedideli kauliukai. Dėmės vakariniu pakraščiu buvo sudegusių rąstelių pėdsakai, kurie, matyti, žymėjo pastato vakarinės sienos kontūrą. Jokių pastebimų pastato aslos pėdsakų nebuvo, neaptikti ir židinio pėdsakai – jis galėjo būti neįgilintas žemėn. Šios apstatymo liekanos atrodo yra ne kas kita, kaip gyvenvietės įtvirtinimų dalis. Čia buvo rastos gynybinės tvoros ir nedidelio bokšto liekanos. Šis bokštelis be gynybinės paskirties turėjo ir ūkinę – čia stovėjusios audimo staklės, mat rasta ne mažiau kaip 10 pasvarų fragmentų. Jį sąlyginai galėtune pavadinti audimo nameliu – panašūs būdavo skandinavų kraštuose. Danijoje, Orhus mieste, atkastas apie 900 metus datuojamas audimo namelis buvo daugiau kaip pusmetrį įgilintas į žemę, apie 2,6×2,2 m dydžio. Jame pasieniais buvę suolai iš grunto, nedidelis židinys ir į sieną atremtos audimo staklės.

Gyvenvietės prie Ronžės ribos dar nėra žinomos – aptiktas tik jos pietrytinis kraštas. Kultūrinis sluoksnis turėtų tęstis į šiaurę ir šiaurės rytus nuo tyrinėto plotelio, link Ronžės upelio. Gyvenvietė yra buvusi šio upelio terasoje, nuolaidesniame krante ir užėmė apie 1,5 ha plotą. Vakarinis gyvenvietės kraštas šliejosi prie upė senvagės ar jos vietoje buvusios pelkės. Kitas, dešinysis upelio krantas čia yra gana status ir aukštas. Kasinėjimai rodo, kad gyvenvietės įtvirtinimai buvo iš pietų pusės. Koks buvo jos planavimas ir kaip tankiai ji buvo apstatyta, kol kas pasakyti negalime.

SANTRUPOS
ATL – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje.
CVKIA – TSRS Centrinis valstybinis karinis istorinis archyvas
LEK – Liv-, Est-und Kurländisches Urkundenbuch
MRGD archyvas – Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių archyvas
MADA – Mokslų akademijos darbai
PRPI – Paminklų restauravimo-projektavimo institutas
PSRL – Polnoje sobranije russkich letopisej

Parengta pagal knygą „Palangos istorija“ (sudarytojas Vladas Žulkus).
Klaipėda: Libra Memelensis, 1999

Views All Time
Views All Time
2193
Views Today
Views Today
1
0 0