Kas lėmė Lenijos – Lietuvos valstybės žlugimą?

Vidinės priežastys:

1. labai silpna karaliaus valdžia ypač ryški po paskutiniojo Gediminaičio Žygimanto mirties (1572). Jau pirmas svetimšalis karalius Henrikas Valua pasirašo tam tikrus artikulus (prižadėjo nedaryti sosto paveldimu, šaukti seimą 2k. per metus ir tt) nors Valua valdė tik pusę metų, tie artikulai gyvavo ilgiau. Didžiulė seimo įtaka krašto reikalams pagimdo nerealią anarchiją, o kaimynines šalis(Rusiją, Austriją, Prusiją) valdo absoliutūs valdovai ir jie matydami, kad Žečpospolitoje silpna padėtis pradeda kištis į jos reikalus.

2. kuriasi įvairios bajorų grupuotės, jos užmezga ryšius su Rusija, Prancūzija, ieško pagalbos savo interesų įgyvendinimui valstybėje. Dėl liberum veto teisės seimai nebegalėjo leisti įstatymų.

3. Feodalinių dvarų viešpatavimas. Juose vyravo nenaši, nerentabili išnaudojimo forma – baudžiava. Ji stabdė pramonės vystymąsi, miestų augimą. Dažnai sukeldavo socialinius konfliktus.

4. Kariuomenės savivalė. Ypatingai kariuomenės ardomasis poveikis pasireiškė 17a. per karą su rusais ir švedais. Kraštą dažnai niokojo netik svetima bet ir sava kariuomenė, kuriai karaliaus iždas nesugebėjo išmokėti algų.

5. Vyravo didžiulė nesantaika tarp lit. ir lenk. bajorų. Ši valst. niekada nebuvo vientisa, niekad nesiformavo viena tautybė.

Išorinės priežastys:

1. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos suartėjimas ir jos kišimasis į respublikos reikalus. Karai su Rusija ir Švedija 17a. ir Šiaurės karas 18a. karų padariniai labai baisūs, ypač po Šiaurės karo. Maras, badas, hanibalizmas, ištuštėję kaimai, dirvonuojančios žemės.

2. Gudų, ukrainiečių žemių jungimasis prie Maskvos. 1645 Podolė ir Volynė. Pasaulyje tuo metu nebuvo jokių organizacijų taikai palaikyti.

Padalijimo padariniai:

1. Įvesta nauja valdymo forma po Žečpospolitos skilimo yra paliginus su buvusia labai nedemokratiška.

2. Prasideda tautinė priespauda. Lietuva virsta šiaurės vakarų kraštu.

3. 1840 po nepavykusio lietuvių ir lenkų sukilimo, Liet. įvedama rusų teisė ir visiškai nustoja galioti 3 Lietuvos statutas ir 1791 konstitucija.

4. Valdymo organai surusinami iki valsčių. Prasideda rusifikacija iš pradžių Lenkijoje po to Lietuvoje. Rusifikacija vyksta tai stipriau, tai mažiau, priklausomai nuo lietuvių reakcijos į ją. Ryžtingiausius žingsnius liet. valdžia daro po sukilimų (uždraudžia VU 1832, liet. spauda 1864, 19a. pab. Prasideda aštri religinė diskriminacija (Kražių skerdynės), uždarinėjamos katalikiškos bažnyčios, vienuolynai).

5. Vyksta atviras krašto kolonizavimas, ypač po sukilimų, kai lietuviai ištisais kaimais tremiami į Rusijos gilumą, į jų vietą atkeliami gyventi rusai. Tie rusai irgi tremtiniai.