Kaip “Tikrasis pasaulis” pagaliau tapo pasaka

Vienos klaidos istorija

1. Tikrasis pasaulis, pasiekiamas išminčiui, šventajam, dorybingajam,- jis jame gyvena, j i s y r a t a s p a s a u l i s.

(Seniausias idėjos pavidalas, santykiškai protingas, paprastas, įtikinantis. Sakinio “aš, Platonas, e s u tiesa” parafrazė.)

2. Tikrasis pasaulis, nepasiekiamas dabar, tačiau pažadėtas išminčiui, šventajam, dorybingajam (“atgailaujančiam nusidėjėliui”).

(Idėjos pažanga: ji tampa subtilesnė, lemtingesnė, platesnė,- j i t a m p a m o t e r i m i, ji tampa krikščioniška…)

3. Tikrasis pasaulis, nepasiekiamas, neįrodomas, nežadamas, tačiau jis yra paguoda, įpareigojimas, imperatyvas vien jau dėl to, kad mąstomas.

(Iš esmės sena saulė, tačiau šviečianti pro miglą ir skepsį; idėja, tapusi sublimuota, išblyškusi, šiaurietiška, kenigsbergiška.)

4. Tikrasis pasaulis – nepasiekiamas? Šiaip ar taip, dar nepasiektas. O jei nepasiektas, tai ir n e p a ž i n t a s. Vadinasi, ir nepaguodžiantis, neišganantis, neįpareigojantis: kam mus gali įpareigoti tai, kas nepažinta?..

(Dulsvas rytas. Pirmas proto žiovulys. Pozityizmo gaidgystė.)

5. “Tikrasis pasaulis”- idėja, jau niekam nenaudinga, net neįpareigojanti,- nenaudinga, tapusi nereikalinga idėja, v a d i n a s i, atmesta idėja: pašalinkime ją!

(Šviesi diena; pusryčiai, bon sens 15 ir linksmybės sugrįžimas; susigėdęs ir nuraudęs Platonas; visų laisvų dvasių šurmulys.)

6. Mes pešalinome tikrąjį pasaulį: koks pasaulis mums liko? galbūt regimasis?.. Bet ne! K a r t u s u t i k r u o j u p a s a u l i u m e s p a š a l i n o m e i r r e g i m ą j į!

(Vidudienis; trumpiausio šešėlio akimirka; ilgiausiai egzistavusios klaidos pabaiga; žmonijos apogėjus; INCIPIT ZARATHUSTRA 16 .)

15 – sveikas protas (pranc.).
16 – Zaratustra pradeda (kalbėti) (lot.).