Kaip miego trūkumas daro mus egoistais?

Jau seniai žinoma, kad miego trūkumas gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, depresiją ir vienatvę. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai taip pat daro įtaką mūsų socialiniam elgesiui. Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu mokslo žurnale „PLOS Biology“, nepakankamas poilsis daro mus savanaudiškesnius.

Vieno iš trijų eksperimentų, skirtų miego trūkumo ir egoizmo ryšiui tirti, metu mokslininkai nustatė, kad valanda miego, prarasta perėjus prie vasaros laiko, sumažina žmonių norą padėti kitiems.

Taigi, per pirmąją savaitę po perėjimo prie vasaros laiko, aukos vienai ne pelno siekiančiai organizacijai JAV sumažėjo maždaug 10 %. Tuo tarpu Arizonos ir Havajų valstijose, kuriose neperėjama prie vasaros laiko, aukų dydis išliko toks pat.

Straipsnyje apie tai, kokias išvadas mokslininkai padarė dėl mūsų miego trūkumo, ir apie miego propagavimą pasaulyje – „Science News“ pasakoja Sužata Gupta.

Nėra laiko skaityti straipsnį? Raskite jį mūsų „Telegram“ kanale ir išsaugokite „Favorituose“ ateityje.

Pirmasis eksperimentas

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė išsivysčiusių šalių gyventojų darbo savaitės metu neišsimiega.

„Miego trūkumas daro įtaką mūsų socialinei patirčiai ir visuomenės tipui, kuriame gyvename“, – sako Kalifornijos universiteto Berklio kampuso neurobiologė Eti Ben Simon.

Norėdami patikrinti ryšį tarp miego trūkumo ir egoizmo, Ben Simon ir jos komanda laboratorijoje surinko 23 jaunuolius. Dalyviai ten praleido dvi naktis: pirmąją naktį jie miegojo, o antrąją – nemiegojo.

Ryte dalyviai atliko altruizmo testą, kuris įvertino tikimybę, kad jie padės kitiems žmonėms įvairiais scenarijais. Pavyzdžiui, ar jie užleis vietą autobuse nepažįstamajam ar pasiūlys pavežti kolegą. Vertinimas vyko pagal skalę nuo 1 iki 5, kur 1 reiškė „greičiausiai nepadėsiu“, o 5 – „greičiausiai padėsiu“. Kiekvienas scenarijus dalyviams buvo perskaitytas tik vieną kartą. Maždaug 80 % dalyvių po bemiegės nakties parodė mažesnį norą padėti.

Toliau mokslininkai naudojo funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją, kad ištirtų dalyvių smegenų aktyvumą po gero miego ir po bemiegės nakties. Tyrimas parodė, kad miego trūkumas sumažina smegenų dalių, atsakingų už empatijos gebėjimą, aktyvumą.

Antrasis eksperimentas

Antrajam eksperimentui mokslininkai surinko 136 internetinius dalyvius ir paprašė jų keturias naktis vesti miego dienoraštį. Kiekvieną rytą kiekvienas dalyvis turėjo užpildyti anketą, skirtą altruizmo lygiui įvertinti. Rezultatai parodė, kad kuo daugiau laiko dalyviai praleisdavo lovoje nemiegodami (o tai rodo prastą miegą), tuo žemesnis buvo jų altruizmo lygis.

Trečiasis eksperimentas

Paskutiniame eksperimente pagrindinis dėmesys buvo skirtas perėjimui prie vasaros laiko. Tyrėjai išnagrinėjo duomenų bazę, kurioje buvo daugiau nei 3 400 000 labdaros aukų, surinktų nuo 2001 iki 2016 metų organizacijos „Donors Choose“ naudai. Tai ne pelno siekianti organizacija, kuri rinko pinigus mokyklų projektams Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak Beno Simono, per pirmąją savaitę po perėjimo prie vasaros laiko bendra aukų suma, kuri paprastai vidutiniškai sudarė apie 82 dolerius per dieną, sumažėjo iki maždaug 73 dolerių per dieną.

„Žinoma, altruizmo lygio sumažėjimą gali lemti ir kiti veiksniai, ne tik miegas. Vis dėlto šis trigubas požiūris leido tyrėjams nustatyti įtikinamą ryšį tarp miego trūkumo sukeliamų smegenų pokyčių ir elgesio realiame pasaulyje“, – sako elgsenos ekonomistas David Dickinson iš Apalačų valstybinio universiteto Bunne, Šiaurės Karolina.

Pasak Beno Simono, chroniškas miego trūkumas yra rimta problema šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau, skirtingai nuo daugelio kitų didelio masto problemų, pavyzdžiui, klimato kaitos ar politinės poliarizacijos, šiai problemai yra parengtas sprendimas.

„Miego propagavimas ir galimybės išsimiegoti užtikrinimas gali turėti didžiulį poveikį visuomenei, kurioje gyvename“.

Sveiki sapnai ir didelė konversija!

Pagal medžiagą: sciencenews.org. Autorė: Sujata Gupta.