Kačių veislės: Birmos katės
Legenda pasakoja, kad labai labai seniai Birmoje, aukštai kalnuose vienoje iš didingiausių šventyklų gyveno vienuoliai budistai, garbinantys deivę Cun-Kuankse. Toje šventykloje stovėjo auksinė šios deivės statula. Deivė rūpinosi, kad mirusiųjų vienuolių sielos persikūnytų į kitų būtybių kūnus ir padėdavo tam įvykti. Vienuolių sielos prisikeldavo ir sugrįždavo į šventyklą kačių pavidalu. Štai kodėl šventykloje gyveno šimtas šventųjų baltos spalvos su auksinėmis akimis kačių. Šias kates vienuoliai labai garbino ir akylai saugojo.
Kartą šventyklą užpuolė Tailando plėšikai. Jie turėjo vieną tikslą – pavogti brangiąją deivės statulą. Vienuoliai užsirakino šventykloje. Pats seniausias ir drąsiausias vienuolis Mun-Cha, patyręs labai didelius išgyvenimus, išskėtė rankas prieš deivę ir mirė. Išsigandę vienuoliai nutarė pasiduoti, bet staiga pasigirdo širdį veriantis mirusio vienuolio numylėto katino Sinkso klyksmas. Sinksas buvo visas baltas, tik ausys, nosis, uodega ir letenėlės buvo žemės spalvos. Jis užšoko ant plikos savo šeimininko galvos – ir staiga jo kailis nusidažė aukso spalva, o akys pasidarė safyro mėlynumo spalvos, kaip ir deivės. Letenėlių galiukai, prisilietę prie išminčiaus galvos, tapo sniego baltumo, išreikšdami vienuolio sielos švarumą, šventumą ir nekaltumą.
Katino akių žvilgsnis nukrypo į pietinių šventyklos durų pusę, tada vienuoliai suprato, kad išminčiaus siela persikėlė į Sinksą ir visus kviečia apginti deivę. Jie suvienijo jėgas, atrėmė plėšikų antpuolį ir užtrenkė sunkius bronzinius vartus. Šventykla buvo išgelbėta nuo išgrobstymo ir suniokojimo.
Praėjo lygiai šešios dienos po šių įvykių. Visas tas dienas Sinksas nepajudėjo iš vietos, o septintąją toje pačioje vietoje stovėdamas numirė ir nunešė šeimininko sielą į rojų. Juk Mun-Cha nereikėjo gyventi antrą kartą, nes jis jau buvo šventas.
Atėjo laikas išsirinkti kitą vyriausiąjį vienuolį. Iš viso vienuolyno susirinko katės, jų kailis buvo aukso spalvos, akys – mėlynos, taip pat jos turėjo švarumo žymę – baltus letenų galiukus. Katėse įsikūnijusios mirusių vienuolių sielos išrinko vyriausiąjį.
Jeigu vienuolyne mirdavo katė, reikšdavo, kad vienuolio siela amžiams išsilaisvino ir rado savo vietą rojuje. Tačiau vargas tam, kuris užmuš tokią katę. Jo laukdavo didžiulės kančios, kol katėje buvusi siela nusiramindavo ir atleisdavo žudikui.
Štai tokia romantiška legenda byloja apie šventosios Birmos katės atsiradimą.
Pasakojamoje legendoje yra realybės: baltos Siamo kačių “pirštinaitės” buvo pastebimos Indokinijos pusiasalyje. Visiškai įmanoma, kad Siamo tipo katės su baltomis pirštinaitėmis viešėdavo Birmos šventyklose. Ilgaplaukiškumo mutacijos pasitaiko labai retai, tačiau vis tik egzistuoja, o tos katės, turinčios labiau papurusį bei ilgesnio plauko kailiuką negu trumpaplaukės jų sesės, ir galėjo būti ypatingai mylimos ir saugojamos šventyklose.
Nuotykių romane “Jo didenybė katinas”, yra legendos tęsinys, tačiau čia viskas pagrįsta realiais faktais. Romaną parašė prancūzų rašytojas Marcet Baudoin-Crevoisier – žmogus, tiesiog įsimylėjęs šią kačių veislę ir užsiimantis jos veisimu. Savo knygoje jis pasakoja kad anglų majoras Rasselas ir prancūzų diplomatas Peiras iš budistų vienuolyno pagrobė šventųjų birmų porelę ir po to pardavė amerikiečių milijonieriui Wanderbilt’ui. Iš šio žmogaus savo gudrumu, apsimetinėjimu ir intrigomis abi kates išviliojo gražuolė prancūzaitė ir parvežė jas į Prancūziją.
Romanas pilnas įvairiausių nuotykių. Žinoma, tai puikus Rytų legendos tęsinys.
Selekcija
Galima numanyti, kad, papasakojus šią legendą, skeptikų veidai išsikraipo grimasomis, o žurnalistams ji sukelia daug susidomėjimo.
Skeptikus galime nuraminti, pateikdami tikroviškesnių faktų apie tai, kad atėjus naujesniems laikams, 1898 metais į Birmą karinę tarnybą atlikti atvyko majoras Gordonas Rasselas. Jis aplankė šventyklą ir nuo vyriausiojo vienuolio dovanų gavo mažą medalį su šventosios katės atvaizdu. O vėliau likimas lėmė taip, kad naujo karinio kivirčo metu Gordonas Rasselas ir Augustas Pavje išgelbėjo šventyklą. Prieš jiems sugrįžtant į Prancūziją, 1919 metais, atsidėkodamas, vyriausiasis vienuolis jiems padovanojo Birmos kačių porelę.. Ir, gaila, tačiau ši kačių pora labai sunkiai pernešė ilgą kelionę ir netrukus nugaišo.
1924-aisiais metais į Prancūziją buvo atvežtos dar dvi Birmos katės: Orloff ir Ksenija de Kaaba. Jos buvo sėkmingai panaudotos veisimui.
Pagal kitą versiją, į Rytus iš kelionių porelę Birmos kačių parsivežė verslininkas Wanderbilt. Tačiau yra žinoma, kad pirmasis žingsnis Birmos kačių veisime buvo padarytas Nicoje, veislyne “Madalpur”.
1935-aisiais metais Prancūzijoje jau buvo šešios Birmos katės, o tarp jų ir katinas Dju d’Arakan, kuris buvo parduotas kunigaikštienei Ratibor-Gogenloe už 30 000 frankų.
Toliau šių gyvūnų pėdsakai kažkur dingsta.
Pokarinėje Vokietijoje pirmoji Birmos katė buvo Nadin de Klaramur. Ją 1964-ais metais atvežė iš Prancūzijos. Nadin yra laikoma visų, Prancūzijoje esančių Birmos kačių pradininke, o taip pat angliškų ir amerikietiškų birmų senele. Ji išgyveno iki garbingo katėms amžiaus – 20-ties metų.
Tvirtinama, kad Birmos katė – persų ir siamo kačių kryžminimo rezultatas, tačiau ne visiškai aiški šios naujos veislės baltų “pirštinačių” kilmė. Mokslininkai jų atsiradime nemato jokio paslaptingumo: baltos dėmės ant letenų būdingos visoms laukinėms katėms. Birmiečių veisimo pradžioje buvo pasistengta užtvirtinti šį požymį, kai jis atsirado pusiau ilgo plauko siamo katėms. Pagrindinė problema buvo ta, kad reikėjo ant visų keturių letenų išgauti vienodos formos pirštinaites. Pirštinaitės turi būti idealiai simetriškos – to reikalauja ir šių dienų Šventosios birmos katės veislės standartas.
Pirmoji Birmos katė katė buvo pristatyta 1926-aisiais metais kačių parodoje Paryžiuje. Ji turėjo mažas baltas pirštinaites ant rudų letenų, gražų šilkinį kailiuką ir žydras akis, atspindinčias jos tamsią “seno tipo siamo katės” kaukę, t.y. su truputį apvalėjančia galvos forma.
Selekcinis darbas ėjosi labai sunkiai. 1925-aisiais metais nustatyti standartai dar keitėsi 1935-aisiais, 1955-aisiais ir 1986-aisiais metais. Nuolat buvo tobulinamas tipas ir kailio kokybė. Kryžminimas su persų kate suapvalino siluetą, tačiau išnyko baltos pirštinaitės, o vėl jas atnaujinti buvo be galo sunku.
Birmos katės grožis atsispindi harmoniškame derinyje: pusiau sunkus ant stiprių letenų – korpusas, apvali su pilnais skruostais galva, žydros, praverto ovalo formos akys, šilkiniai kailinukai su puria, ypatingai žiemą, apykakle.
Tamsiai rudos siamiškos žymės puikiai dera kiaušinio lukšto su auksiniu atspalviu ant nugaros fone. Pirštinaitės simetriškos, ant galinių kojų kiek ilgesnės. Taip atrodydama Birmos katė pradėjo užkariausti pasaulį. Bendri visų šių kačių bruožai: džiaugimasis gyvenimu, žydros akys, po truputį, augant kačiukui, atsirandančios žymės(kačiukai gimsta beveik balti), o taip pat ramus ir švelnus charakteris. Iš siamo katės jos paveldėjo prisirišimą prie žmogaus, iš persų – gracingumą, o iš liūto – žieminę apykaklę.
Ideali katė šeimai
Šiandien šventųjų birmų veislė yra laikoma elitine. Nuo kitų kačių veislių jos skiriasi savo išore, žavingumu ir ypatingu charakteriu. Šventosios birmos labai greitai tampa pilnateisiu šeimos nariu, labai gerai sutaria su vaikais, kenčia visus jų išsigalvojimus ir visada už viską jiems atleidžia. Šios katės labai lengvai užmezga kontaktą su bet kokiu namų svečiu. Jos labiau prisiriša prie žmogaus, o ne prie namų. Tai nuostabūs sutvėrimai – švelnūs, žaismingi, pasižymintys beatodairiška ištikimybe, tačiau mainais jos reikalauja viso to paties. Kad jos puikiai jaustųsi, joms būtinas dėmesys ir bendravimas. Pasiimdami į savo namus birmietę, jūs prisiimate didelę atsakomybę. Nepamirškite, jai reikalinga jūsų meilė. Šios veislės veisėjai visada perspėja būsimuosius šeimininkus, kad ši katė pamils visus šeimos narius, tačiau kažkurį vieną išsirinks “savu” žmogumi.
Nors birma – gera ir švelni, ji gali būti užsispyrusi ir siekti užsibrėžto tikslo, kai nė viena kita katė. Tam nepadeda jokie dėmesį atitraukiantys manevrai.
Na, o Birmos veislės katinai – tikri gurmanai ir, skirtingai nuo mažų, gracingų kačių jie labai atidžiai renkasi sau maistą.
Birmos katės negarsus balsas. Ji pasižymi pastovia nuotaika ir gali tapti idealia drauge tam, kas norėtų įsigyti persišką katę, tačiau neturi laiko užsiimti jos kailio priežiūra. Šilkinis birmos kailiukas nesulimpa, tačiau trumpas kasdieninis priežiūros seansas visdėlto ir jai būtinas.
Birmos katė pasižymi išraiškinga individualybe, ji pastoviai kuo nors užimta, protinga ir švelni, prieraiši ir labai mėgsta apsikabinti. Puikiai rasdama bendrą kalbą su žmogumi, ši būtybė lengvai įsijungia į bet kokią šeimą. Ši katė ištikima šeimininkui ir kartais sekioja jį, neatsitraukdama nė per žingsnį. Maži šios veislės kačiukai labai aktyvūs, tačiau augdami po truputį tampa vis ramesni.
Šios katės labai smalsios. Jeigu jūs ką nors darysite namuose, jos snukutis visada bus šalia ir įdėmiai jus stebės. Kai į namus ateina žmonės, jos su visais sveikinasi, tačiau ypatingą dėmesį skiria tiems, kurie jomis, šventosiomis birmomis, atvirai žavisi.
Jos žvilgsnyje – deivės siela. Birmos katė labai protinga, smalsi, švelni, mandagi ir žaisminga, ištikima savo šeimininkui ir nuolankiai prisitaikanti prie visų aplinkinių. Trumpai kalbant, tai tiesiog ypatinga katė.
Šventosios birmos esmė – tai kokteilis, kuriame sumaišyti ir labai harmoningai derinasi charakterio bruožai tų šalių, kuriose jos gyveno.
Paimkite intuiciją ir meilę, kuriomis pasižymi prancūzai, pridėkite angliško santūrumo ir aristokratiškumo, truputį rytietiško paslaptingumo, lašelį vokiškos kantrybės ir praktiškumo, paruoštą mišinį pagardinkite australiečių meile ir nuotykiais – turėsite tikrą šventąją birmą.
Birmos katės standartas (pagal WCF, CFA)
Bendra charakteristika: Šventoji Birma – mistiška ir legendinė kolor-point spalvos, su ilgu šilkiniu kailiu ir visomis keturiomis baltomis letenomis katė. Ji stipri, kompaktiška, plataus kūno
Galva: stipri, plati, apvalėjančios formos. Nosis – vidutinio pločio ir ilgio, proporcinga galvos dydžiui, prasideda truputį žemiau akių linijos. Skruostai stori ir apvalūs su pakankamai suapvalintu snulučiu. Snukučio dalyje kailis trumpas, tačiau tuoj už skruostų žymiai pailgėja. Masyvūs žandikauliai, stiprus ir gerai išsivystęs smakras.Taisyklingas sukandimas.
Ausys: vidutinio dydžio, plotis prie pagrindo lygus ilgiui, galiukai truputį apvalėjantys, išsidėsčiusios pakankamai toli viena nuo kitos( nelabai plačiai, bet ir ne arti).
Akys: Beveik apvalios, su švelnia išraiška, išsidėsčiusios labai plačiai; vidiniai akių kampučiai truputį aukščiau. Akių spalva – žydra ir kuo tas žydrumas gilesnis, tuo geriau.
Tipas: stiprus, masyvus.
Korpusas: ilgas; katė turi būti proporcingai mažesnė už katiną.
Uodega: puri, vidutinio ilgumo, maloniai proporcinga korpusui, sultono formos.
Kailis: nuo vidutinio ilgumo iki ilgo, šilkinės tekstūros, ant pilvo lengvai pasibanguojantis. Jis turi būti tokios tekstūros, kad nesiveltų į kaltūnus ir nesipainiotų.
Spalva: įvairūs birmos atspalviai yra autentiški siamo katės atspalviams. Birmai charakteringos baltos letenos.
Priekinės letenos: grynai baltos simetriškos “pirštinaitės”, kurios užsibaigia lygia linija, einančia skersai letenos. Viršutinė baltos spalvos riba – atskirojo penkto piršto pagalvėlė. Labai vertinama kaip galima didesnė “pirštinaičių” simetrija.
Galinės letenos: visiškai balti “batukai”, dengiantys visą leteną ir galintys išsiplėsti truputį toliau negu ant priekinių letenų, o ant užpakalinės kojų dalies smailėja ir pasibaigia.
Letenų pagalvėlės ir nosies galiukas paprastai būna nudažyti pagrindinės spalvos tonu arba rožiniai.
Pastaba: katė su idealiomis pirštinaitėmis ir batukais – retenybė. Todėl Birma vertinama ne tik pagal šį požymį, bet ir pagal visus kitus standarto reikalavimus.
Kondicija: gyvūnas turi būti gerai išaugintas: stiprus, gerai išvystytas raumeningas korpusas. Labai charakteringos šviečiančios akys ir gyvas temperamentas.
Klaidos: nesimetriškos pirštinaitės, per daug lengvas kūno sudėjimas, siamo arba persų tipo galva, balta spalva ant krūtinės ir pilvo, per daug baltos spalvos (per didelės pirštinaitės ir batukai).
Kryžminimas su kitomis veislėmis draudžiamas.