Informacijos ir žinių kulto principas
Vakaruose neįsivaizduojamas personalo kolektyvas ir sąmoningas, psichologiškai jame integruotas personalo narys be nuolatinės jiems teikiamos atitinkamos informacijos apie gamybos padėtį, apie susijusias su ja problemas. Šiuolaikinėse Vakarų šalių įmonėse ypatingas dėmesys kreipiamas į darbuotojų profesines žinias, pastovų jų atnaujinimą, perkvalifikavimą ir pan. Tiems dalykams JAV skiriama 20 – 30% įmonės pajamų. JAV (ir kitur) imta toleruoti atvejus, kai įmonės ar įstaigos darbuotojas dirba dar ir kitose organizacijose taip vadinamu antraeilininku. Juk vertinama ir mokama ne už atsėdėtą laiką, o už atliktą darbą, jo rezultatus. Manoma, kad antraeilininkystės atvejais darbuotojas tampa ne tik labiau organizuotu, bet greičiau perima ir pačią moderniausią informaciją. Tuo būdu sutaupoma lėšų jos oficialiam organizavimui. Net ir darbo pertraukų metu tapo būdinga darbuotojams keistis informacija gamybos reikalais. Žodžiu, susiformavo tikras žinių kultas, kurį iškėlė vis labiau intensyvėjanti gamyba, spartėjantys pasikeitimai.
Kalbant apie šį principą ir jo įgyvendinimą pas mus sunku išvengti kategoriškumo. Pvz. įmonės vadovai važinėja po užsienius, priiminėja užsieniečių delegacijas, tačiau visai nesusimąsto kolektyvo nariams pateikti apie tai išsamesnę ataskaitą. Dėl panašios priežasties pačioje įmonėje ima sklandyti įvairiausi gandai, net gana nepalankūs patiems vadovams. Galima pasakyti, kad gana dažnai sudėtingesnes vidaus problemas sprendžia keli asmenys už uždarų durų. Net nepagalvojama, kad tų dalykų aptarimas didesniame suinteresuotų darbuotojų būryje padėtų surasti ne tik protingesnį sprendimo variantą, bet ir būtų puiki proga sutelkti bendradarbių komandą jam įgyvendinti.
