Gyvybė Marse?
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar Marse yra skysto vandens, reikalingo biologinių organizmų veiklai. Kaip jau buvo minėta, Marse yra pernelyg žemas atmosferos slėgis, kad paviršiuje galėtų būti skysto vandens telkinių. Marso ašigaliuose vanduo ir anglies dioksidas yra sušalę į ledą. Vadinasi, Marse labai sausa.
Tačiau daugybė vandens erozijos pėdsakų Marso paviršiuje liudija, kad kadaise čia yra buvę daug vandens. Kai kurie astronomai mano, kad kažkada Marsas turėjo kur kas tankesnę atmosferą, kurioje galėjo kondensuotis debesys ir lyti lietūs. Tokia atmosfera galėjo susidaryti dėl aktyvios vulkaninės veiklos. Kitas vandens šaltinis galėjo būti periodiškai atitirpstantys ašigalių ledynai. Sluoksniuotos nuosėdos ašigalių ledynuose bei jų pakraščiai rodo, kad ledynai retkarčiais sparčiai tirpsta.
Tiesioginių gyvybės požymių Marse ieškojo Viking stotys. Deja, jų atlikti biologiniai eksperimentai parodė, kad dabar Marse gyvybės nėra. Ištirtame Marso grunte nebuvo rasta organinių molekulių arba kokių nors biologinės veiklos pėdsakų.
Jei dabartiniame Marse nėra gyvybės, tai gal ji egzistavo anksčiau? Atsakymo į šį klausimą ieškoma tyrinėjant marsinius meteoritus, krintančius ant Žemės. Žemėje yra rasta 12 meteoritų, kurių cheminė sudėtis atitinka Marso uolienų sudėtį. Manoma, kad tuos akmenis galingas smūginis sprogimas išplėšė iš Marso paviršiaus ir nusviedė į tarpplanetinę erdvę. Po keliasdešimt tūkstančių metų šie akmenys, beklajodami po Saulės sistemą, susitiko su Žeme ir nukrito ant jos. 1996 metais buvo paskelbta, kad viename marsiniame meteorite, pavadintame ALH84001, rasta mikroorganizmų gyvybinės veiklos pėdsakų ir net suakmenėjusių mikrobų. Tačiau šios išvados nėra galutinės, nes kai kurie mokslininkai tų pačių struktūrų atsiradimą bando aiškinti ir neorganiniais procesais.
