CRX Cornish rex / Kornvalio reksas

1946 metais netoli vienos Berlyno ligoninės buvo aptikta pirmoji katė banguotu kailiu, kaip įprastinės Europos trumpaplaukės katės mutantė. Bet tada, kapituliavus Vokietijai, vokiečių kačių mėlytojams šios veislės selekcija nerūpėjo. Prioritetas banguotų kačių veisimui buvo skirtas Kornvaliui (Anglija). Būtent tuo metu Anglijoje, Kornvalio grafystėje, vienoje fermoje gimė kačiukas banguotu kailiu. Toje fermoje žmonės vertėsi triušių veisimu. Būtent to kačiuko kailis ir buvo panašus į reksų veislės triušių kailį.

Fermos šeimininkė parodė savo naująjį kačiuką genetikams ir taip sužadino jų didelį susidomėjimą šia nauja veisle. Jie tyrinėjo mutantą ir galiausiai jį pavadino Cornish Rex (pagal vietovę, kurioje jis ir atsirado).

Praėjus keliems metams, 1960 m., taip pat Anglijoje, bet šįsyk – Devonšyro grafystėje, buvo aptikta banguota katė. Jos vardas buvo Kirli. Kirli ir jos palikuonys buvo sukryžminti su reksu iš Konvalio, bet gimė katės su normaliu lygiu kailiu. Sukryžminus vokiečių arba amerikiečių reksus, kurie tuo metu pasirodė Ohajo ir Oregono valstijose (Amerika), nedavė laukiamo rezultato. Išaiškėjo, jog kalbama jau apie kitas mutacijas, su visiškai kitokiu genu. Paskutinioji reksų variacija buvo pripažinta kaip devon-reksai.

Nepaisant to, 1959 m. JAV, Oregono valstijoje, pas šeimininką Stringchemą atsirado katė, vardu Kinki Marcela. Ji pragyveno 13 metų, bet apie jos palikuonis nieko nežinoma. Tik po kelerių metų kitas gyvūnų mylėtojas Smitas gyvūnų prieglaudoje aptiko katytę, kuri pagal savo išvaizdą, kaip spėjama, buvo tolima Marcelos palikuonė. Smitas išvedė keletą jos kačiukų. Ši variacija gavo oregono–rekso pavadinimą.

Bet reksai ir iš Rytų Prūsijos visiškai neišnyko. Kartais ten aptikdavo atskirus banguotų kačių egzempliorius. Greičiausiai juos išvežė iš Vokietijos į Prancūziją ar į JAV. Šios reksų katės gavo vokiečių–reksų pavadinimą.

Šie visi reksų tipai tarpusavy buvo panašūs genetiškai. Galų gale buvo išsiaiškinta, kad cornish–reksai, vokiečių–reksai ir, tikėtina, oregono–reksai yra labai panašūs ar netgi giminiški tipai.

Cornish–reksai ir devon–reksai buvo standartizuoti Anglijoje ir visoje Europoje kaip atskiros veislės 1967 m. 1983 m. pakeisti standartai atskyrė vokiečių–reksus nuo cornish–reksų. Kodėl buvo atskirtos šios reksų veislės – ar dėl savarankiško genotipo, ar banguoto kailio, ar dėl pagrindinių skirtumų – kūno sudėjimo ir galvos formos, – dabar sunku atsakyti. Kad būtų išsaugotos atskirus rekso tipųusatitinkančios eksterjero žymės, buvo nuspręsta nekergti tarpusavyje atskirų reksų tipų.

Kornvalio reksų temperamentas

Šios veislės katės yra labai judrios, energingos, protingos ir labai mėgstančios bendrauti. Jos ypatingai myli ir gerbia žmones bei jų šeimas. Mielai įsitraukia į namų veiklą, supranta šeimininką iš pusės žodžio ir vizgina uodegą kaip šuo, norėdamos išreikšti savo džiaugsmą. Galima laikyti, kad jų psichika artima šunų psichikai. Šį įspūdį sustiprina įprotis ,,vizginti“ uodegą. Todėl jos kartais yra vadinamos ,,katėmis-pudeliais“.

Nepaisant to, jog ši veislė atsirado visai neseniai, ji jau spėjo užkariauti daugelio žmonių širdis. Reksai skiriasi nuo kitų veislių ne tik išvaizda, bet ir charakteriu.

Reksai labai prisiriša prie savo šeimininkų ir mielai draugauja su kitais naminiais gyvūnais. Reksų yra pakankamai aukštas intelekto lygis, todėl jie lengvai pasiduoda dresūrai. Reksai būna labai aktyvūs žaisdami – mėgsta ,,medžioti“ žaislines peles, bėgioti paskui susuktus popierėlius ir atnešti ,,laimikį“ šeimininkui kaip šuo, o po to žaisti žaidimą ,,nagi atiduok“. Jos mielai žaidžia net ir sulaukusios brandaus amžiaus.

Šie gyvūnai mažai serga. Tačiau yra jautrūs klimato permainoms bei temperatūrų svyravimams, todėl reksus reikia laikyti namų sąlygomis.

Reksų kailio priežiūra nereikalauja didelio dėmesio. Nerekomenduojama kailio šukuoti ir valyti, kai jis būna trapus. Kailį reikia reguliariai pavalyti šilkiniu skudurėliu arba zamšine pirštine, kai šis šeriasi. Prieš parodas užtenka perbraukti katės kailį ranka. Profesionalūs reksų veisėjai naudoja specialią kosmetiką, paryškinančią įspūdingas kailio bangas.

Kornvalio rekso išvaizda

Visų reksų didžiausias privalumas ir atskiriamasis požymis iš kitų kačių veislių – nuostabus šilkinis, trumpas, minkštas, banguotas poplaukis bei ilgos plonytės kojos. Poplaukis, dengiantis kūną, yra dvigubai trumpesnis, nei kitų veislių trumpaplaukių kačių. Katė neturi viršutinio dengiamojo plauko.

Tai liekna katė su išgaubta nugaros linija bei raumeningu laibu kūnu ir nedidele galva su viršuje styrančiomis didžiulėmis ausimis, aukštais skruostikauliais ir romėnišku profiliu. Akys turi būti ovalios (migdoliškos) formos. Akių ir kailio spalva nebūtinai susijusi, tik ji turi būti ryški, aiški (ne drumzlinos spalvos).

Pagal FIFe standartus:

Bendras apibūdinimas: Vidutinio dydžio.
Galva: Iš profilio nuo kaktos centro iki nosies galo eina tiesi linija. Antakiai ir ūsai pakankamai ilgi.
Ausys: Didelės, užlenktais galiukais bei padengtos tankiais plaukeliais.
Akys: Vidutinio dydžio, migdolo formos. Akių spalva aiški, švari.
Kūnas: Nuo vidutinio dydžio, sunkus ir raumeningas.
Kojos: Letenos mažos bei ovalios. Kojos ilgos plonos.
Uodega: Ilga, į galą siaurėjanti, padengta plaukeliais.
Kailis: Banguotas, ypač užpakalinėje dalyje bei ant uodegos.
Trūkumai: Kompaktiškas kūnas arba ne visiškai raumeningas. Trumpa uodega. Per trumpas kailis.