Biržų rajono geologija

Biržų rajonui būdingi karsto reiškiniai – požeminių vandenų veikla ir tos veiklos padariniai tirpiose ir supleišėjusiose uolienose. Procesas vyksta ten, kur slūgso klintys, dolomitai, kreida, gipsas, druskos.

Biržų (taip pat ir Pasvalio) rajone karsto reiškiniai paplitę devono sistemos gipsingoje Tatulos svitoje. Joje yra gipso ir dolomito uolienų du kompleksai: viršutinis – Nemunėlio sluoksniai, apatinis – Pasvalio sluoksniai. Viršutinio komplekso gipso tarpsluoksniai yra 1 -1,5 m. storio, apatinio – iki 5 m. storio. Juos skiria domerito ir molio sluoksniai, kurie su gipso kompleksais sudaro 30 – 45 metrų storymę. Gipsas slūgso po molio ir smėlio danga (jos didžiausias storis – 12 m.), kai kur – paviršiuje.

Ledynmečiais ir tarpledynmečiais karsto reiškiniai vyko abiejuose kompleksuose, dabartinis karstas vyksta tik Nemunėlio sluoksniuose. Gipso kloduose atsiradus tuštumoms, įgriūva žemė, susidaro smegduobės. Yra piltuvo pavidalo ir netaisyklingos formos smegduobių, kurių gylis 4 – 5 metrai, skersmuo 10 – 15 metrų.

Tokių sausų smegduobių gausu Karajimiškyje, Naciūnuose (Biržų rajonas) ir apie Pasvalį. Prie Karajimiškio yra šachtinio tipo karstinis urvas “Karvės ola”. Tarp Karajimiškio ir Mantagailiškio yra senų smegduobių grandinė (duobės iki 10 metrų gylio ir iki 30 metrų pločio). Prie Kirdonėlių ir Kirkilų smegduobės didesnės (iki 40 metrų skersmens).

Mantagailiškio ruože įgriuvų yra tiek daug, kad jos susilieja viena su kita, sudarydamos lomas, kurios vietomis tęsiasi po pusę kilometro. Čia jos sausos, bet kitur, ties Padaičiais, Užubaliais, Kirkilais, atrodo kaip ežeriukai. Vienur vanduo tamsus, kitur skaidrus, pamatysi ir žuvų, kurios požeminiais upeliais lengvai patenka iš vienos duobės į kitą. Senose, uždurpėjusiose lomose žmones randa storų pamėlynavusių ąžuolų ir eglių. Matyt, kažkada, gal prieš šimtus metų, tos duobės įgriuvo miške. Karajimiškio apylinkėse yra ne tik daugybė karstinių duobių, bet ir Lietuvoje vienintelė natūrali gamtinė šachta.

Požeminiai karsto vandenys upių slėniuose šaltiniais prasiveržia į paviršių. Toks šaltinis yra Likėnuose (Biržų rajonas), Barklainiuose (Pasvalio rajonas), Pasvalyje.

Biržų regioninio parko Drąseikių geologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti savitą Drąseikių pokvarterinį substratą, kurį sudaro karstėjančios viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnio gipsingos uolienos su plyšiais, kavernomis, požeminėmis tuštumomis ir urvais.

Padaičių geologinio draustinio tikslas – išsaugoti po kvartero danga slūgsančius ir į žemės paviršių kylančius viršutinio devono gipsingus sluoksnius su litogeniniais plyšiais, grandinėmis išsidėsčiusias piltuvo formos smegduobes.

Daumėnų geologiniame draustinyje saugomas savitas kvartero nuogulų dugnas ir po juo esančios viršutinio devono gipsingos uolienos, karstinio reljefo formos, pavienės gilios įgriuvos, raguvos.

Apaščios hidrografiniame draustinyje saugoma Apaščios ir Rovėjos upių žemupio hidrografinė struktūra ir slėniai su atodangomis ir versmėmis.

Upytės hidrografiniame draustinyje siekiama išsaugoti Upytės žemupį, kaip nedidelių Mūšos – Nemunėlio lygumos upelių etaloną, vagą su smegduobėmis.