Biržų rajono geografija
Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, ribojasi su Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio rajonais, šiaurėje – su Latvijos Respublika.
Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas – 56° 21′ 01″ šiaurės platumos.
Biržų rajono teritorija – 1476 kv. km.
Rajone yra Biržų, Vabalninko miestai, Likėnų gyvenvietė, 8 seniūnijos.
Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje, prie dirbtinio Širvėnos ežero.
Biržų miesto geografinės koordinatės: 56° 12′ šiaurės platumos; 24° 46′ rytų ilgumos.
Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km.
Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos – apie 100 km.
Biržų miesto gatvių bendras ilgis – 71,7 km.
Vabalninko miesto gatvių bendras ilgis – 6,3 km.
Pagal fizinį – geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos – Nemunėlio lyguma).
Pagal botaninį – geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui.
Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis – 191 km.) baseiną. Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai: Apaščia (ilgis – 88 km.) su jos intaku Rovėja (ilgis – 35 km.) ir kitais mažesniais intakais – Perkaso, Aukštosios Gervės, Žemosios Gervės, – ištekančiais iš Biržų girios. Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis – 20 km.) ir Tatula (ilgis – 66 km.) su daugybe intakėlių, iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų kurortą), Juodupė, Upytė, Juodlepšė. Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km.
Biržų rajono upių tinklo tankumas – 0,5 km 1 kv. km (Lietuvoje – 0,49 km 1 kv. km). Rajone yra 17 ežerų, kurių dauguma visai maži. Didžiausias – šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras (340 ha), susidaręs XVI amžiuje, patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka. Ežeras negilus. Vandens lygio svyravimas, priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo, per metus siekia 1,3 – 1,8 metro.
Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei Apaščios upių skardžiuose.
Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose. Didžiausias masyvas – Biržų giria – dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje. Pietinėje rajono dalyje prie didelių Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas, pietrytinėje dalyje yra nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai, rytuose – Pariškių miškas.
Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai. Šilų miškas, besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų – vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje rajono dalyje.
Rajono miškingumas – 26,0%, t.y. iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai apaugę mišku.
