19a. 2 pusė. Vakarų valstybės nukariavo Afriką ir didelę Azijos dalį

Ekspansijos priežastys:

1. Europa nuo seniausiųjų laikų viešpatauja pasaulyje, kaip vedantis žemynas, žemynas gaminantis prekes, valdantis rinką ir prekybos kelius. Kiti žemynai buvo žaliavos tekėjais, pigios darbo jėgos šaltiniais, užsigulėjusių ir nuvertėjusių prekių pirkėjais. Noras pirmauti, išlaikyti savo pozicijas, didinti kapitalus ir atveda Europą prie kolonijų grobimo iškart po geografinių atradimų ir iki 19a. pabaigos visas pasaulis suskirstytas į kolonijas ir metropolijas.

2. Europoje lyginant su kitais žemynais buvo labai didelis gyventojų tankumas. Tai dažnai skatino traukimąsi į kitus kraštus, grobikiška užsienio politika skatino ir rasinės nelygybės vystymąsi, europiečių nuomone afrikiečiai ir azijiečiai buvo žymiai žemesnio lygio už juos.

3. Azijoj ir Afrikoj buvo tikėjimas į “baltojo žmogaus misiją” (baltieji turi nešti savo civilizaciją į jų kraštus ir pagerinti jų gyvenimą).

4. 19a. antroje pusėje iškyla nauja ideologija, kuri propaguoja, kad stipriosios tautos turi valdyti silpnąsias.

Kolonizmo poveikis

1. Sužlugdoma Afrikos, Azijos pramonė. Pramonė kuriama naudinga metropolijai, ne kolonijai.

2. Plėšikiškojo kapitalizmo metu kolonijos nuskurdinamos iki bado lygio, į juos žiūrima kaip į pigią darbo jėgą ir pigias žaliavas pramonei vystyti.

3. Vyksta nutautinimo politika, smunka švietimo lygis, labai sunki sanitarinė būklė.

4. Tarp kolonijų ir metropolijų vyksta nacionalinio išsivadavimo karai, kurie labai žiauriai nuslopinami.

5. Europos kraštų įtaka kultūriniu požiūriu kai kur buvo ir gera: technikos lygis, įstatyminė bazė, valdymo metodai, literatūra, dailė, menas.

6. Vergų gaudymas ir vežimas į Ameriką.

7. Prasideda karai tarp Amerikos genčių, dažnai religinio pobūdžio, kuriuos kursto atėjūnai išnaudodami romėnų principą divide et impera.

8. Kolonijų grobimas, ginklavimosi varžybos priveda prie ginkluoto pasaulio padalijimo 1914 – 1918.