Vampyrų karalienė, nemokanti naudotis kreditine kortele…
Istorijų apie vampyrus mėgėjai galėtų paieškoti Whitley Strieberio knygos „Lilit sapnas“ (Lilith`s Dream: A Tale of the Vampire Life, 2002), kurį serijoje „Mistika“ išleido „Eksmo“. Tai ciklo apie vampyrus trečioji dalis (pirmoji „Alkis“, 1981 ir antroji „Paskutinis vampyras“, 2001 buvo tos pat leidyklos išspausdinta pernai).
Įdomu, kad autoriaus vampyrai – visada moterys. Ir viena tokių – pati Lilit, vampyrų motina ir karalienė, pirmoji Adomo žmona, palikusi vyrą ir apsigyvenusi oloje prie Negyvosios jūros bei ten prigimdžiusi galybę demonų.
Anot autoriaus, „Aš susimąsčiau: jei vampyrai išties egzistuotų, kokie jie būtų, su sąlyga, jog jie ne antgamtinės kilmės. Manieji vampyrai – atskiros, senovinės rūšies atstovai, atrodantys visai kaip mes, tačiau gyvenantys tūkstančius metų. Jie vadina save Sergėtojais, nes turi stiprų nuosavybės instinktą. Jie suskirstė pasaulį į teritorijas, kurių kiekviena priklauso vis kitai grupei. Jie slapčia valdo pasaulį, o juos jau penkis tūkstančius metų valdo Lilit.“
Tačiau gyvenimas keičiasi, žmonija tobulėja ir ištaigingoje oloje gyvenusi Lilit vieną dieną ima iš Sergėtojų nebegauti aukų… Ji, žinia, išalksta ir palieka olą, norėdama sužinoti, kas atsitiko su Sergėtojais. Jai atsiveria kraupi tiesa – Sergėtojai sunaikinti vampyrų medžiotojų, o pati Lilit nebežino, kaip išgyventi šių dienų pasaulyje – nemoka nei vairuoti automobilio, ar naudotis kreditine kortele, nekalba nei viena iš šių laikų kalbų…
Beje, romanui sukurtas ir atskiras tinklapis.
