NSO – Visiškai slaptai!

Visiškai slaptai!

Justas – Aleksui. Nepaskelbti Štirlico pranešimai Maskvai…

Pranešimų apie „skraidančias lėkštes” gimtadieniu reikia laikyti 1944 gruodžio 14 dieną, kai Roiter agentūra pranešė apie „skraidančią lėkšę” matyta virš Vokietijos… Galima manyti, kad buvo pasakojama apie vieną iš daugelio, Vokietijoje jau pagamintų ir naudotų, taip vadinamų skraidančių skritulų.

Pirmasis „skraidančios lėkštės” modelis Vokietijoje buvo pagamintas dar prieš 1924 metus. Tai buvo pirmas skridimui skirtas skritulys, kuris varomajai jėgai naudojo gravitaciją. Sisteminga „skraidančių lėkščių” gamyba Vokietijoje prasidėjo tuoj po to, kai 1934 birželio mėnesį Hitleris susitiko su V. Šaubergeriu (Viktor Schauberger). Isoterinių pažiūrių mokslininkas V. Šaubergeris jau ne vienus metus ekspermentavo su vidinės (Implosion) energijos varikliais.

Visi žinomi vidaus degimo varikliai yra varomi sprogimo energija. Ta proga, V. Šaubergeris sakė, kad visi tradiciniai varikliai dirba griaunamosios jėgos pagrindu ir buvo įsitikinęs, kad griaunamoji jėga negali būti tikra varomoji jėga. Tai jis apibūdino trumpu posakiu: „jūs judate klaidingai”. V. Šaubergeris atliko skaičiavimus, kurių dėka, vidinį medžiagos bangavimą buvo galima panaudoti kaip varomąją jėgą.

Manoma, kad ekspermentų su „skraidančiomis lėkštėmis” pagrindu reikia laikyti transmedialinius pranešimus iš Aldebaran saulės sistemos. Slapta „VRIL” sąjunga, gali būti laikoma tokių transmedialinių kontaktų iniciatorė. Manoma, kad buvo bendraujama su Aldebaran saulės sistema, kuri nutolusi nuo žemės 68 švismečių. Aplink Aldebaran saulę skrieja dvi apgyvendintos planetos, kurios sudaro Cumeran karalystę. Aldebaran saulės sistema randasi „Jaučio” žvaigždyne. Slaptosios „VRIL” sąjungos atstovai, 1944 metų sausio 3-4 dienomis, Hitleriui pasiūlė projektą, kuris numatė skridimą per kito lygio (dimensinį) kanalą į Aldebaran saulės sistemą. Tuo metu Hitleriui, dimensiniai kanalai jau nerūpėjo, nes jau rūpėjo visai kito lygio problemos…

Kaip ten bebūtų, tuoj po minėto V. Šaubergerio susitikimo su Hitleriu 1934 metais, Vokietijoje buvo pagamintas pirmas RFZ-1 aparatas su visais „skraidančių lėkščių” požymiais. Buvo kalbama apie pirmą apvalų lėktuvą. Tos kalbos buvo visiškai pagrįstos, nes 1934-tų metų pabaigoje pasirodė RFZ-2 – antras aparatas. RFZ-2 buvo pati tikriausis „skraidančioji lėkštė”. Tai jau ne vien gravitacija varomas, bet ir magnetiniu impulsu valdomas aparatas. Šis aparatas įdomus ir tuo, kad didinant greitį išplaukdavo jo konturai, kaip ir šiandien matomų „skraidančių lėkščių”. Priklausomai nuo variklio darbo intensivumo, konturų spalva keisdavosi visu šviesos spektru. Konturų spalva keisdavosi nuo raudonos į oranžine, geltoną, žalią, baltą, mėlyna ir iki violetinės.

Abiejų aparaų sudėtinė dalis buvo vakumo kamera. Fizikai žino, kad vakumo sąlygomis galima pasiekti taip vadinamą „super laidumą”, kurio rezultatas gali būti priešpolinė gravitaciaj. Panašus efektas pasiekiamas, kai laidininkas atšaldomas iki kosminio šalčio temperatūros. įmanomas ir kitas, „kombinuotas” būdas, kurį naudoja japonai, savo magnetiniuose traukiniuse. Tai laidininko vidinio tankio sustiprinimas cheminiu būdu. Naudojan šį metodą, vis tiek rekalingas laidininko atšaldymas. Techninių sprendimų galimybes pateikiu vien tam, kad jums mano pasakojimas neatrodytų fantastika.

Propeleriu varoma „skraidanti lėkštė” RFZ-3 buvo skirta išimtinai „skraidančių lėkščių” sklendimo parametrams tirti. Pasekmėje, 1938 metais buvo pagaminta ir RFZ-4 kombinuota technika varoma „skraidanti lėkštė”. Jei RFZ-2 buvo vos 5-ių metrų skersmens, tai sekanti „skraidančioji lėkštė” RFZ-5, jau buvo net 20-ies metrų skersmens. Šis aparatas buvo pavadintas HAUNEBU-1 ir jau skraidė 1939 metų rugpiūtyje. HAUNEBU-1 turėjo daugiau vietos keleiviams ir kroviniui.

Visi minėti aparatai išvystydavo didelį greitį, bet jų nešamoji galia buvo palyginti menka. Nors ir varomi magnetinio impulso, visi tie aparatai dar nebuvo pajėgųs konkuruoti su tradicinėmis varomosiomis jėgomis. Todėl jie ir nesusilaukė didesnio politikų susidomėjimo. Nors yra žinoma, kad RFZ-2 tipo aparatai nuo 1940 metų buvo naudojami žvalgybai.

Kuriant „skraidančias lėkštes” buvo taikoma mišri technika ir kombinuoti sprendimai, joniniai ir gravitaciniai varikliai. Tikras erdvėlaivis RFZ-6 buvo pastatytas 1941 metais ir pavadintas HAUNEBU-2. Tikriau, RFZ-6 serija buvo tarp 26-31 metro skersmens įvairūs bandomieji aparatai, pritaikyti skraidyti kosmose. Jie išvystydavo virš 6000 km/h greitį ir galėjo kilti vertikaliai, keisti krypti 90 laipsnių kampu, ir išdarinėti kitokius manevrus. Kai kurie HAUNEBU-2 aparatai buvo ginkluoti spindulinėmis (kad nepasakyti lazeriais) patrankomis, kurios pramušdavo iki 4 zolių šarvus.

RFZ-6 nereikia painioti su V-7 viršgarsiniu malūnsparniu, kuris virš Baltijos 1944 metais atliko pirmuosius karinius veiksmus. Tas aparatas panašus į „skraidančią lėkšę”, bet pastatytas naudojant tradizinias technilogijas. Beja, V-7 galėjo pakilti net į 23 km aukštį.

Panaudojant tikrai įpatingai naujas technologijas buvo sukurtas VRIL-1 aparatas. Šia aparatų serija prasidėjo tikrų erdvėlaivių konstravimas, skirtų skraidymams kosmose. Jau pats pirmasis VRIL-1 buvo pati tikriausia vienvietė virš 11 metrų skersmens „skraidanti lėkštė”.

Buvo sukonstruotas ir didelis erdvėlaivis VRIL-7, kuris galėjo patalpinti daug žmonių ir ilgiems skrydžiams reikalinga amunizija. Taip pat ir HAUNEBU-3, bent popieriuje, buvo jau 1938 suprojaktuotas kaip 120 m skersmens erdvėlaivis. Realiai buvo pastatytas 71 m skersmens HAUNEBU-3. Buvo projaktuojami ir taip vadinami Andromedos aparatai – milžiniški baziniai kosminiai laivai.

Autorius priduria. Jau vien žinodami tai, kas čia papasakota, mes negalime „skraidančias lėkštes” laikyti vien išsigalvojimu. Skelbti, kad „skraidančios lėkštės” yra visiška nesmaonė, gali visai nieko apie tai nežinantys žmonės arba propoganda „prieš lėkštes” rimtai suinteresuoti žmonės. Milžiniškas tempas, projaktuojant bei statant „skraidančias lėkštes” Vokietijoje, gali būti laikomas ir transmedialinių ryšių paliudijimu…

GR/ES Be atskiro autoriaus sutikimo, platinti masinės informacijos priemonėmis, kategoriškai draudžiama.

Autoriaus tinklalapis: http://www.elmarkt.de/rakursas