70-metį švenčiantis Bronius Jančiukas pasakoja apie savo ieškojimus ir atradimus

Šiandienos pasaulyje, kur rinka yra perpildyta viskuo, ko žmogus tik gali ieškoti, joga pateikiama pačiais įvairiausiais būdais ir pačiose netikėčiausiose vietose. Knygos, vaizdo įrašai, žurnalai, televizija kviečia jogos pagalba mesti svorį, atsikratyti streso ar tiesiog išmėginti savo galimybes tuos, kas ieško nepatirtų pojūčių. Tačiau labai retai kur yra užsimenama, jog ši asmeninio tobulėjimo sistema nėra skaidoma – jos negali pasiimti tik tiek, kiek tau reikėtų, kad numestum 5 svarus, arba tik tiek, kiek tai pagelbės sumažinti tavąją streso būseną. Tiesa ta, jog jogos pažinimas turi būti visa apimantis, kur susilieja protinis, fizinis ir dvasinis tobulėjimas į nedalomą visumą. Kitaip sakant, pasirinkdamas jogą kiekvienas pasirenką gyvenimo būdą, vedantį į visapusišką tobulėjimą.

Šiandien siūlome pažintį su žmogumi, jau virš dvidešimt metų praktikuojančiu jogą ir pasiryžusiu su savo ieškojimais ir atradimais pasidalinti su visais tuo susidomėjusiais tautiečiais. Jogos paslaptis mums atvėrė buvęs kaunietis, dabar gyvenantis Čikagoje, Bronius Jančiukas.

Kelio pradžia – sūnaus iš mokyklos parsineštos nuotraukos

Istoriniai šaltiniai teigia, jog joga, kaip asmeninio tobulėjimo sistema, atsirado seniau, nei Egipto piramidės: pastarosios skaičiuoja 4,5 tūkstančius metų, o jogai – jau virš penkių tūkstančių.

To meto randamos statulėlės su įvairiomis jogos pozomis leidžia manyti, jog žmonija, prabėgus tūkstantmečiams, tik mėgina atkartoti tai, kas buvo tobulai sukurta ir… užmiršta.

Mūsų pašnekovas, kovo 19-ąją 70-metį švęsiantis Bronius Jančiukas pasakoja, jog tuo metu, kai pirmą kartą artimiau susipažino su joga, buvo bene pats nepalankiausias tam metas – sovietmečiu bet kokia Rytų filosofija buvo netoleruojama. Tuomet, 1982 metais, kai jo sūnus Vilius pirmą kartą iš mokyklos parsinešė nuotraukų su įvairiomis jogos pozomis, Bronius sakosi pasirinkęs savo lemtį.

Kadangi tais laikais literatūros apie jogos mokslą surasti buvo beveik neįmanoma, Broniui teko daug ką pačiam atrasti per bandymus, nors ir ne visada nusisekusius. Jis mintinai žinojo, kokios knygos jam rūpima tema guli Vilniaus, Kauno ir net Maskvos Lenino vardo bibliotekoje. Tačiau tai buvo tik keletas veikalų. Bronius rinko kiekvieną trupinėlį apie jam rūpimą sritį ir tai tik dar labiau skatino jį ieškoti ir gilintis.

Kas įmanoma ir kas ne?

Broniui buvo 47-eri, kai jis pradėjo bandyti pirmuosius jogos judesius. Stengėsi nepaliaujamai lankstyti savo braškančius sąnarius, tačiau pokyčių ilgai nesimatė.

Stokojančiam kantrybės žmogui tai atrodytų tiesiog beprasmiškos pastangos, tačiau Bronius taip nemanė. Jis žinojo, jog praktikuojant jogą negali nieko pasiekti staiga. Tai ilgas ir reikalaujantis ištvermės tobulėjimo kelias.

Šiandien, pasiekęs didelių rezultatų ir nuolat einantis pirmyn Bronius Jančiukas sako, jog tas nepaliaujamas kasdieniškas darbas nutiesė jam kelią link didelių pokyčių jo gyvenime. Tą darbą, anot jo, neišmanėlis pavadintų “juodu”, tačiau jam tai buvo “gurkšnis tyro vandens”, kurio dėka šiandien Bronius gali atlikti pačias sudėtingiausias jogos pozas, vadinamas asanomis. Jos mankština kiekvieną kūno dalį, ištempia raumenis ir sąnarius, stuburą ir visą griaučių sistemą, suteikdamos jiems tonuso. Asanos daro poveikį ne tik išoriniam kūnui, bet ir vidaus organams, nervų ir endokrininei liaukų sistemoms, palaiko jas sveikas. Atpalaiduodamos fizinę ir psichinę – mintyse esančią įtampą – asanos išlaisvina ir didelius kiekius energijos.

Pašnekovas papasakojo, jog kur kas greičiau ėmė tobulėti susipažinęs su kvėpavimo, mitybos ir dvasios tobulėjimo reikalavimais. Tobulas kvėpavimas pripildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, o pozityvus mąstymas ir meditacija padidina koncentraciją, proto aiškumą ir galią.

Klasikinės jogos pakopos

Nors joga turi keletą atšakų, pats Bronius sakosi praktikuojąs klasikinę jogą, kuri turi 8 pakopas, susistemintas dar II a. pr. Kr. Patandžalio. Mūsų pašnekovas šiuo metu yra ties 4-ąja pakopa.

Pirmoje pakopoje išmokstama atsikratyti žalingų įpročių, blogų charakterio bruožų, savidisciplinos, kitaip sakant, išmokstama tiesiog nekenkti sau, pradedant mityba ir baigiant savo psichine būsena. Atprantama užduoti sau nerealias užduotis, nervintis.

Antroji pakopa išmoko gyventi santaikoje su kitais žmonėmis. Trečioji koncentruojasi ties mityba bei asanomis, o ketvirtoji jau siejasi su dvasiniu pasaliu. Čia išmokstama paimti energiją iš visatos bei taisyklingai kvėpuoti.

Bronius papasakojo, jog visos kitos pakopos europiečiams nėra pasiekiamos. Aukščiausioje, aštuntoje pakopoje tampama aiškiaregiu. Beje, statistika rodo, jog tik vienas iš tūkstančio susidomi joga ir tik vienas iš tūkstančio susidomėjusių tampa jogu.

Šeima susibūrė Amerikoje

Prakalbus apie taisyklingą mitybą ir apie tai, ar sunku Amerikoje, kur tiek daug konservuoto, termiškai apdoroto ir be galo kaloringo maisto, išlaikyti balansą mityboje, nejučia prakalbome ir apie pačią Ameriką bei kelius, atvedusius čia pašnekovą.

Pirmasis iš Jančiukų šeimos į Ameriką dar 1990 metais patraukė sūnus Vilius, kuris buvo vos baigęs taikomąją matematiką Politechnikos institute ir ieškojo savirealizacijos galimybių.

Prabėgus septyneriems metams į JAV išvyko ir Broniaus žmona Felicija, visą savo gyvenimą pradirbusi daktare terapeute, tačiau, deja, nesiliaujančių medicininių reformų Lietuvoje dėka gražiai išprašyta į pensiją ankščiau laiko. Negalėdama susitaikyti su tokiu požiūriu, ji išvyko įkandin sūnaus.

Pats Bronius, ilgus metus pradirbęs tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar – Technologijos universitetas) docentu, tuo metu jau buvo pensininkas, o jų dukra Lina baiginėjo sociologijos studijas Varšuvos Centriniame Europos Universitete.

Tad po metų ir Bronius su dukra atvyko į Ameriką, kur susibūrė visa šeima. Bronius sako, kad gyvenant viename name kartu su sūnumi jam pilnai užtenka nemažos pensijos, kurią užsidirbo Lietuvoje.

Kietą – gerk, skystą – kramtyk

Mūsų pašnekovo žmona Felicija – pirmoji ir ištikimiausia jo mokinė ir pasekėja. Ji sakosi Amerikoje perkanti tokį patį maistą, kaip ir Lietuvoje. Kadangi mėsos šeima beveik nevartoja, tai dažnai perka lietuviškus grikius iš lietuviškų parduotuvių.

Kalbėdamas apie vegetarišką maistą, Bronius paaiškino, kad ryškiausiai mėsėdžiai išsiskiria iš kitų zoologijos sode, kur ties jų narvais visuomet tvyro nemalonus kvapas. Vaisius jis pataria valgyti tik tokius, kokie yra įprasti mūsų genetikai, t.y., jokie egzotiniai vaisiai taip gerai nepasisavins, kaip obuoliai. O ir metų sezonas daug lemia mitybai.

Bronius sako, jog žiemą gausiai valgomi vaisiai ir daržovės glumina žmogaus biologinį ritmą, nes vaisių ir daržovių metas yra vasara ir ruduo. Žiemą labiau derėtų valgyti džiovintus vaisius. Be to, tai, ką valgai, yra ne mažiau svarbu negu tai, kaip valgai. Posakis: kietą maistą gerk, o skystą – kramtyk, atsirado neatsitiktinai. Kaip tai suprasti? „Ogi rugelį kramtyk, kol galėsi išgerti, o arbatą žiaumok ir skalauk – tada labai gerai virškins ir pasisavins,“ – aiškina pašnekovas. Juk žinoma, kad net 30 proc. maisto virškinimo įvyksta burnoje, tad gerai sukramtydamas kietą maistą niekuomet nejausi skrandžio skausmo.

Nepamiršk savo tikrojo būsto – kūno

Pašnekovas teigia, kad jo mokiniu galėtų tapti kiekvienas, kuriam nors šiek tiek įdomi jogos gyvenimo filosofija. Panorusį mėginti save jogoje Bronius Jančiukas turėtų išmokyti pagrindinio dalyko – savikontrolės.

Kiekvienas žmogus pasirenka prioritetus. Daugelis iš mūsų kuria savo svajonių namus, gražindami ir puoselėdami savo gerbūvį. Tačiau nedaugelis prisimena, jog kiekvienas mūsų turime ir kitus namus, nepriklausomus nuo odos spalvos, išpažįstamos religijos, amžiaus, tautybės ar turtų. Tai manojo AŠ būstas arba fizinis kūnas. Kol žmogus sveikas, gali judėti ir nejaučia skausmo, jis beveik užmiršta puoselėti savo kūną – savo tikrąjį būstą.

Tai paprastas pavyzdys, kaip žmogus sukeičia būstų prioritetus. Ar kiekvienas nori matyti tiesą? Vargu. Todėl ir jau minėta statistika apie susidomėjusius joga yra tokia žema…

Baigdamas pašnekovas pripažino, jog jis pats, nuėjęs ilgą savarankišką kelią (nors jogoje tai nerekomenduojama), šiandien jaučia poreikį įgytas žinias ir įgūdžius perduoti kitiems. Tai jam sako vidinis jo balsas, į kurį jis visuomet įsiklauso.

Visi, norintys prisiartinti prie jogos arba bandyti eiti šiuo keliu, pajusti mokytojo ir savo bendraminčių vibracijas, gali skambinti Broniui Jančiukui tel.: 773 767 7599. O tuos, kas norėtų pasitikrinti, ar yra pasiruošęs jogai, B.Jančiukas š.m. balandžio 2 dieną 7 val. vakaro kviečia į savo paskaitą, kuri įvyks Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje (6500 S.Pulaski St.).

Views All Time
Views All Time
5175
Views Today
Views Today
1
0 0