Hipnozė – tai ilgo gydymo pradžia II
Už ir prieš
Pasak E.Laurinaičio, šiuo metu hipnozė itin populiari, tačiau docentas apgailestauja, kad žmonės neteisingai supranta jos paskirtį: “Žmonės skambina telefonu ir klausia, ar mes atliekame hipnozę, o turėtų klausti, ar mes galime padėti”.
Psichoterapeutas pabrėžia, kad tik specialistas gali nuspręsti, kokios gydymo priemonės pacientui būtų efektyviausios: “O dabar akivaizdu, kad žmonės mano, jog pakanka vieno hipnozės seanso, ir visos problemos išsispręs. Tačiau hipnozė gali būti tik ilgo gydymo pradžia”.
Dar didesni hipnozės pavojai tyko tada, kai žmogus įvedamas į hipnozės būseną ir po to neišvedamas, kaip yra buvę prieš daugelį metų garsiojo Anatolijaus Kašpirovskio hipnozės seansų per televiziją metu. “Mūsų greitosios pagalbos gydytojai pasakojo, kad praėjus kelioms valandoms po kiekvieno A.Kašpirovskio seanso jie turėdavo labai daug pacientų, besiskundžiančių padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies veiklos sutrikimais ar tokiais savijautos pokyčiais, kurių jie ir patys negalėdavo apibūdinti. Todėl noriu pasakyti, kad hipnozės naudojimas nekontroliuojamomis sąlygomis yra visiškai neleistinas”, – pabrėžia specialistas.
Pasaulyje hipnozė plačiai naudojama. Airių kilmės chirurgas Jackas Gibsonas yra atlikęs per 4 tūkst. operacijų, kurių metu vietoj anestetikų buvo naudojama hipnozė, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmonėms nebuvo galima taikyti narkozę. Apie tai, kaip vietoj nuskausminamųjų garsus chirurgas taikė hipnozę, jis rašo savo knygoje “Relax and Live”.
Anesteziologė Janė Baublienė tvirtina netikinti, kad hipnozė gali pavaduoti nuskausminamuosius vaistus. “Kai reikės daryti operaciją, hipnozė neišgelbės, todėl manau, kad Lietuvoje hipnoze, kaip nuskausminimo priemone, niekas nesinaudoja”, – įsitikinusi skausmo specialistė. Jos tvirtinimu, prieš operaciją daug svarbesnis žmogaus psichologinis pasirengimas, leidžiantis suprasti, kas jam bus daroma.
Neurologas Jokūbas Fišas įsitikinęs, kad tikrai gerų specialistų, galinčių sėkmingai įvesti pacientą į hipnotinę būseną ir iš jos išvesti, yra labai nedaug, todėl šis būdas neurologijoje naudojamas retai.
Psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas sako taip pat taikantis hipnozę savo praktikoje, bet tik kaip pagalbinį įtaigos būdą. Jo manymu, hipnozė padedanti “tik tam kartui”: “Negalima hipnozės būdu atsikratyti kažkokios baimės ar simptomo visam laikui. Sigmundas Freudas labai greitai pastebėjo, kad pokyčiai, atsiradę dėl hipnozės poveikio, greitai praeina ir simptomai vėl kartojasi, kai šalia nebelieka psichiatro ar terapeuto”.
Kaip “Veidui” sakė E.Laurinaitis, mokęs hipnozės ne vieną Lietuvos gydytoją, užhipnotizuoti galima kiekvieną žmogų, tačiau reikia prisiminti, kad hipnozė yra bendradarbiavimas, o ne kova tarp hipnotizuojamojo ir hipnotizuotojo, ir kad jos efektyvumas labai priklauso nuo paties hipnotizuojamojo palankaus nusiteikimo. “Jau seniai įrodyta, kad prieš žmogaus valią jo užhipnotizuoti negalima”, – sako psichoterapeutas, tačiau neneigia, kad galima užhipnotizuoti žmogų jam to nežinant, bet profesionalams tokie dalykai neleistini.
