Hipnozė – tai ilgo gydymo pradžia
“Apmaudu, kad Lietuvoje per televiziją galima stebėti, kaip psichoterapeutas atlieka hipnozės seansą, nors Pasaulio hipnozės asociacijos nustatytas etikos kodeksas tai draudžia daryti”, – apgailestauja docentas Eugenijus Laurinaitis, buvęs pirmasis Lietuvos hipnozės asociacijos prezidentas, dabar – Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas.
Pasak jo, šitaip ne tik pažeidžiama paciento privatumo teisė, bet ir keliamas pavojus žiūrovams, nes niekas negali žinoti, kokį poveikį tokie seansai gali jiems turėti. “Masiškai rodomi tokie dalykai turi neišvengiamą poveikį tiems, kurie juos žiūri”, – teigia pašnekovas.
Hipnozė, pasak specialistų, pavojaus nekelia tik tuomet, kai ją atlieka profesionalas, kuris žino visus žmogaus psichikos pokyčius, vykstančius tuo metu, kai pacientas įeina į hipnozės būklę, ir kuris žino, kokiais būdais iš šios būsenos išeinama.
“Hipnozė – tai lengvumas, ramybė, raumenų atsipalaidavimo jausmas, atsiribojimas nuo supančios aplinkos, garsų, kvapų, spalvų išnykimo jausmas. Iš tiesų tai labai maloni būsena, po kurios žmogus jaučiasi gerai pailsėjęs”, – pasakoja psichoterapeutas E.Laurinaitis pats yra ne kartą patyręs hipnozės būseną, nes be šios patirties jis nebūtų galėjęs pažinti hipnozės taip, kad galėtų reikalui esant profesionaliai ją taikyti kitiems.
Kas yra hipnozė, ar kiekvienas jai pasiduoda, kada ji padeda ir kada gali pakenkti – tai klausimai, į kuriuos “Veidas” pabandė rasti atsakymus.
Hipnozės esmė
Hitleris mokėsi hipnozės iš pačių garsiausių to meto specialistų ir sėkmingai naudojosi atskirais jos fragmentais (pvz., kalbėjimo maniera, tam tikromis laikysenos pozomis), nes siekė kuo stipriau užvaldyti auditoriją. Tačiau tai, ką darė Hitleris, pasak E.Laurinaičio, nebuvo tikroji hipnozė. Tikroji hipnozės paskirtis – padėti žmogui atsipalaiduoti, atsikratyti įvairių baimių, simptomų, tačiau tai nėra atskiras gydymo būdas.
Pasak E.Laurinaičio, hipnozė – tai žinių ir įgūdžių, kurių gali išmokti kiekvienas, visuma. Hipnozė paremta kiekvieno žmogaus įgimta savybe – įtaigumu, kuris lydi mus visą gyvenimą. Įtaigumas, specialisto teigimu, padeda vaikui išmokti daugybę dalykų ankstyviausiu jo gyvenimo tarpsniu.
“Įrodyta, kad per pirmuosius ketverius gyvenimo metus vaikas įtaigumo dėka išmoksta tiek pat, kiek išmoksta per kitus aštuonerius gyvenimo metus, t.y. nuo ketverių iki dvylikos metų. Įrodyta, kad be įtaigumo žmogus negalėtų įsisavinti tokio didelio informacijos kiekio”, – tvirtina psichoterapeutas.
Jis pabrėžia, kad hipnozė – tai viena iš psichoterapijos technikų, kurią taikant įvyksta griežtas ir selektyvus dėmesio perskirstymas: “Hipnozės metu žmogui tampa nebesvarbu tai, kas darosi aplinkui, o tai, kas pasiekiama įtaigos būdu hipnozės būsenos, pasidaro labai svarbu. Taip svarbu, kad tampa netgi matoma, juntama, užuodžiama”.
Prieš atlikdamas hipnozės seansą, E.Laurinaičio tvirtinimu, specialistas turi gerai pažinti savo pacientą. “Iš pradžių reikia suvokti, kokios yra paciento problemos, kokios yra jų atsiradimo priežastys, ir tik tada galima taikyti hipnozę, kaip vieną psichoterapijos technikų”, – aiškina psichoterapeutas.
Hipnozė veikia žmogaus pasąmonę vaizdiniais, jausmais ir kūno pojūčiais, todėl, prieš darant ką nors pasąmonės lygiu, reikia labai gerai suvokti, kokie procesai ten vyksta, kas lemia sveiką arba nesveiką žmogaus adaptaciją bei kiek ir kur galima bandyti kažką paveikti. Hipnozės metu psichoterapeutas formuluoja sau galvoje hipotezę, kokia yra žmogaus bėdų priežastis, ir stengiasi įtaigomis, specialiomis formulėmis šitą priežastį modifikuoti. Tai, pasak pokalbininko, mes pastaruoju metu ir matome per televiziją.
Kartais klaidingai manoma, kad hipnozės metu žmogus visiškai savęs nekontroliuoja. “Hipnozė – labai aktyvus procesas. Hipnozės metu žmogaus galvos smegenų elektroencefalograma rodo labai intensyvų psichinį darbą”, – aiškina E.Laurinaitis, pabrėždamas, kad būdamas hipnozės būsenos žmogus niekada nedarys to, ko jis ir šiaip nedarytų gyvenime, t.y. hipnozė negali priversti žmogaus padaryti nusikaltimą ar nepadoriai elgtis.
Pasak specialisto, viena esminių moderniosios hipnozės užduočių – išmokyti žmogų naudotis autohipnoze (arba savihipnoze), kuri padėtų jam pačiam susidoroti su kilusiais sunkumais.
