Dhijana (meditacija)

Kaip vanduo įgyja indo bruožą, taip ir protas, stebėdamas objektą, įgyja to objekto formą. Protas, sutelktas į visa apimančią ir visur esančią Dievybę, kaip ilgo garbinimo rezultatas, tampa, galų gale, panašus į šią Dievybę.

Perpilant aliejų iš vieno indo į kitą, stebime nenutraukiamą aliejaus tėkmę. Kada susikaupimo tėkmė nepertraukiama – susiformuoja būsena Dhijana (meditacija). Kaip lemputės siūlelis įkaista ir šivečia nuo nepertraukiamos elektros srovės, taip ir Dhijana apšviečia Jogo protą. Jo kūnas, kvėpavimas, jausmai, protas, sąmonė ir ego – viskas susijungia stebėjimo objekte – Visatos Dvasioje. Jis būna neapibudinamoje sąmonės būklėje. Dingsta visi jausmai ir pasilieka tik vienintelis Aukščiausios Dievybės jutimas. Tarsi žaibo blyksnį, Jogas mato Šviesą sklindančią iš už žemės ir dangaus ribų. Jis mato Šviesą švytinčią nuosavoje širdyje. Jis tampa Šviesa kaip pačiam sau, taip ir kitiems.

Progreso požymiai jogos kelyje yra:

sveikata;
fizinio lengvumo jausmas;
stabilumas;
kalbos aiškumas;
malonaus skambesio balsas;
malonus kūno kvapas;
ir laisvė nuo aistros.

Protas santūrus, nedrumsčiamas ir ramus. Žmogus tampa susitaikymo įsikūnijimu. Jis pašvenčia Dievui visą savo veiklą, randa Jame prieglobstį ir išsivaduoja nuo karmos pančių, tapdamas Džyvana Mukta (išsivadavusia Dvasia).

6.37

Ardžuna pasakė:
Ne asketas, tačiau įtikėjęs,
širdimi neatlaikęs jogos,

neįgijęs jos tobulumo –
kokiu eina keliu jis , Krišna?

Į šį Ardžunos klausimą Šri Krišna Atsakė:

6.40

Maloningas Viešpats pasakė:
Jis nežūva nei šiam, o Partha,
nei kitam, po mirties, pasauly;

tas blogai dienų nebaigia,
kas čionai kūrė gėrį o džiaugsme.

6.41

Nukeliavęs teisuolių buveinėn
ir praleidęs tenai daugel metų,

namuose švariuose ir laiminguos
gimsta tas, kas jogoj paklydo.

6.42

Arba gimsta namuos asketų,
kur žinių, išminties nestinga;

šitaip gimti, žinok, o Partha,
ir yra pasauly sunkiausia.

6.43

Šitaip vėlei atgimęs paveldi
iš gyvenimų buvusių budhį,

atsidėjęs jis triūsia uoliai,
kad įgytų dabar tobulybę.

6.44

Nes gimimų kitų pasiekimai
jį pirmyn vis viliodami veda;

kas ištroškęs suvokti jogą,
tas pranoksta Brahmaną – žodį.

6.45

Atkakliom, nuolatinėm pratybom
atsikratęs nuodėmių jogas

nuo gimimo ligi gimimo
kyla prie Aukščiausiojo Tikslo.

6.46

Ir pranoksta jogas asketą,
ir pranoksta jogas išminčių

arba tą, kas aukas atnašauja,-
tad visur sieki jogos, Ardžuna!

6.47

Bet žinok, ir jogus pranoksta,
kas dvasia Man pasiaukojęs,

kas,tvirtai Manimi patikėjęs,
Mane šlovina meile savąja.*

BhagavadGyta 6 giesmė