Ožnugario romuvoje – meilės deivės Mildos šventė
Šeštadienį minint mūsų šalyje dar tik atgyjančią lietuvių meilės deivės Mildos šventę Batakių seniūnijoje, Ožnugario kaime, atkurta lietuvių meilės deivės Mildos šventovė, užkurtas Darnos aukuras.
Lietuvių meilės deivės Mildos šventę senąsias baltų tradicijas puoselėjanti Romuvos bendrija čia, Ožnugario romuvoje, prie Trišiūkštės, Šešuvies ir Upynos santakos, minėjo jau antrus metus.
„Laiks prisimintė žemaiteems er lietovems sava Meilės deivė MILDA… Gegužis taj pats gražiausis pavasarė laiks, kumet žyd vėsa gamta, laksta kaap išprotiejė vabalelee, skraida gondraa ėr mažė paukštelee… paskraidykeem ėr mes…“ – skelbė užrašas ant meilės deivės skulptūros.
Į lietuvių meilės deivės Mildos pagerbimo apeigas tauragiškius ir pagoniškų tradicijų puoselėtojus iš Klaipėdos, Kuršių Nerijos ir Kauno sukvietė Žemaitijos žynys Kęstutis Juška. Susirinkusiesiems jis pasakojo apie lietuvių nepelnytai užmirštą meilės deivės Mildos dieną, Mildos vardo kilmę, šią deivę apipynusias legendas, pakvietė į ekskursiją mitologiniu Gyvybės keliu. Ant Darnos aukuro buvo aukojamas gintaras, duona ir žolynai.
Ramiame Ožnugario kampelyje tądien skambėjo lietuviškos liaudies dainos, kurių mokė Batakių kultūros centro vadovės Lijanos Kiltinavičienės vadovaujamas folkloro kolektyvas „Radasta“. Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė iš Kauno susirinkusiuosius pakvietė į pievas rinkti žolelių arbatai, vaišino meilės arbata iš kiaulpienių žiedų ir raktažolių – Šv. Petro raktelių. Anot D. Kunčienės, iš meilės gimsta nuolankumas, dora, gerumas, nuoširdumas, daug kitų gerų jausmų ir net darbingumas.
Ožnugario romuva, anot žynio K. Juškos, ypatinga ne tik grožiu, bet ir savo energetika – Upynos slėnis, upės kilpa, skardingi krantai, apaugę ąžuolais, beržais. Kalbama, kad šiose vietose vaidenasi, nes ant gilios rėvos kranto augusio ąžuolo šakų kardavosi raganavimu apšauktos moterys. Dėl to palei ąžuolą ėjusi rėva pavadinta karintakiu.
Upės slėnyje ir apie jį yra energetinių anomalijų zona, aplinkinių upių slėniai susiformavę virš Žemės plutos lūžių. Romuvoje įrengta astrologinė Alka. Joje – nuo kalno papėdės iki viršaus žalčio forma pastatyta dvylika aukurų. Visus juos veždamas akmenis iš įvairių Lietuvos vietų sudėliojo K. Juškys.
