Kas yra meilė?

Aha, kalbu apie meilę.. Apibūdinti šį fenomeną žodžių nepakanka, kad ir kiek jų susakytumėme… Koks gi galėtų būti meilės ir vartotojiškumo santykis? Tiesa pasakius, tarp tikros meilės ir vartotojiškumo santykis yra labai paviršutiniškas ir beveik nematomas. Tikrai meilei nebūdingos tos vartotojiškos savybės: nuolatinis kažko stygius, noras gauti vis daugiau ir daugiau, noras vartoti… Tikroji meilė visų pirma yra buvimas su žmogumi, šiltas, nuoširdus, atviras iki pačio žmogiškojo vidaus.

Norėčiau pakalbėti apie kitokios meilės apraiškas – meilės-nemeilės; t.y., paviršutiniškos, nepastovios, nuolat besikeičiančios. O taipogi glaudžiai susijusios su fizine trauka ir siekiu patenkinti gyvuliškus instinktus…

Nepatinka kažkaip viskas, ką čia rašau.. Paprasčiausiai matau, jog aplink ir net manyje meilė (ta netikroji) ima virsti absurdiškai vartotojišku dalyku… Aplink tik paviršutiniški santykiai, nebėra tikrumo…

Sunku surast kažką nuoširdaus, nepaslėpto po kasdienine-eiline kauke.. Sunku pamatyti tokį žmogų, koks jis iš tikrųjų yra.. Beveik nebeįmanoma susikalbėti su pačiu savimi ir suprasti ko gi tu pats nori, trokšti, myli… Populiaru mylėti visus.. Keisti partnerius (-es) kaip kojines, gal taip turi būti, gal aš tik pernelyg senamadiškai žiūriu į dabartį, į šiuolaikiškus dalykus, šiuolaikybę? O iš tikrųjų tai noriu rasti.. Rasti kažką tikro ir neapsimestinio: visų pirma savyje ir tik po to kitame žmoguje.

Iš tikrųjų tai aš labai jus visus myliu.. :*