Ką meilė reiškia man?
Pirmiausia, mano galva, meilė prasideda tada, kai nebelieka savanaudžių ambicijų, kai nustoji galvoti tik apie save ir tiesiog nori padaryti laimingą žmogų, esantį šalia Tavęs. Kai išmoksti duoti, nieko nereikalaujant už tai ir nebijai aukoti kažko, galbūt savęs, o galbūt to, kas tau svarbu, nors vėl gi, manau, kad kai myli, niekada neprašysi, kad ši paaukotų tai, kas jai labai svarbu, nes greičiausiai kiekvienas žmogus nori matyti šalia esantį pilnavertiškai laimingą ir jautiesi pats laimingas, žinodamas, kad prie tos laimės prisilieti ir Tu. O kaip žmogus gali jaustis laimingas, kai iš jo atimama dalelė jo paties.
Kažkada kai mąsčiau apie tai ir užrašinėjau dainos posmuose, supratau, jog meilė ir yra laisvė, Tavo laisvė. Kai taip pamąstai, negali būti nieko geriau, nei tuo pat metu jausti, kad esi su kažkuo dvasiškai surištas, emociškai sujungtas, kas Tau teikia besąlygišką malonumą ir netgi poreikį ir toliau tokiam būti, bet tuo pačiu metu jautiesi išsaugojęs savo nepriklausomybę. O iš esmės mes visada norime jaustis laisvi ir nuo niekieno nepriklausomi, bent jau aš. Laisvi kaip vėjas, laisvi kaip debesys, plaukiantys danguj. Kai būnant lauke pučia vėjas, bet toks malonus, ypač esant prie jūros, kai jis plaiksto plaukus, glamonėja kūną, prisiekiu, nejaučiu nieko kito, kaip tik laisvę, automatiškai rankos pakyla į viršų ir įsivaizduoju, kaip esu visai kitur, ant nieko nestoviu ir nuo nieko nepriklausau, esu sau. Noriu tai jausti būnant su kažkuo, noriu, kad tas laisvės pojūtis jungtų žmogų apkabinus, matant jo šypseną, jam esant šalia ir noriu būti nebe tik sau.
Manau, kad santykiuose, kaip ir minėjau, abi pusės turi viena kitą skatinti eiti į priekį, palaikyti, pažinti galbūt netgi tai, ko jis dar pats savy nepažino ir tai paleisti į orą. Mylintis žmogus turi kitą skatinti tobulėti, ieškoti kartu savęs. Turi rasti kelią į žmogaus pačias intymiausias, slapčiausias sielos gelmes, išvaduoti nuo ten tūnančių pabaisų, baimių.
Taip pat manau, kad visada turi būti kažkas paliktas tik jam, ir tik jam pačiam panorėjus prie to prisiliesti. Neturi būti spaudimo, suvaržymų, juk nieko nėra nuostabesnio nei būti savimi ir žinoti, kad esi kažkam pats nuostabiausias būtent toks, su visais trūkumais ir visomis keistenybėmis, kurios pamažu netgi patampa gražios, kai esi priimamas būtent už tai, koks esi, tiesiog esi, toks vienintelis ir nepakartojamas.
Norėčiau, kad mano antra pusė norėtų ir nebijotų pažinti mano pasaulio, vidinio pasaulio, nes būtent ten ir slypi pati ta mažytė mergytė, perfekcionistė, romantiška mergaitė, kuriai tik trūksta meilės, trūksta rūpesčio, jautri ir pamišusi. Matanti pasaulį kitokiomis spalvomis, tikinti idealais ir einanti link savo svajonių, o būtent viena iš jų ir yra rasti žmogų, kuris užpildytų tą tuštumą mano gyvenime, kuris padarytų mane laimingą ir kartu kurtų toliau tą nuostabų, spalvotą, taikų ir ramų pasaulį drauge, kuris, bet kada viską metęs bėgtų kartu su manimi į pasaulio kraštą, nebijodamas nieko prarasti.
Norėčiau, kad jis priimtų mano visus trūkumus ir vertintų mano gerąsias savybes, skatintų mane tobulėti visose srityse ir galiausiai padėtų išmokti skraidyti. Kad gyvenimą užpildytų aistra, be kurios nepasisotintų mano laisva siela. Noriu būti laiminga su juo, dėl jo ir jame.
Norėčiau, kad pasiūlius jam naktį išeiti į lauką paklausyti kaip groja žiogai ir patyrinėti žvaigždynų, kurių gal niekada dar nebuvom pastebėję, jis nusišypsotų, paimtų mane už rankos ir išsivestų į lauką, o ne pažiūrėtų kaip į kokią keistuolę iš kitos planetos.
Gal aš ir tokia, gal aš iš kitos planetos, bet žinau, kad man reikia tokio paties pamišusio ateivio, kuris į mano tam tikra prasme sujauktą pasaulį atneštų dar daugiau jaukumo ir dar daugiau spalvų, harmonijos.
Kad jis būtų man viskas viename: draugas, meilė, pats aistringiausias meilužis, sielos draugas, mano muzika, mano žvaigždės, mano rytas ir mano naktis, mano šviesa, mano lietus, mano vėjas, mano saulėlydis ir mano aušra.
Aišku, kur meilė, ten ir pasitikėjimas. Kai drąsiai gali paleisti savo žmogų ir nesukti sau galvos dėl to, ką jis veikia ir su kuo veikia, nes žinai, kad jis visada su Tavimi, o tai, ką jis veikia, teikia jam džiaugsmą, galbūt jam suteikia gyvenimiškos patirties, o galbūt jis tiesiog pasiliko akimirką amžinybės sau, kurios Tu niekada iš jo nenorėsi atimti.
