Kunigas, mokytojas, prozininkas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurią baigė teologijos magistro laipsniu. Vyskupo M.Valančiaus sekretorius, 1860-63 Varnių kunigų seminarijos rektorius. Pasižymėjo kaip geras pedagogas ir rūpestingas klierikų tėvas (šelpė Petrapilio dvasinėje akademijoje studijavusius A. Baranauską ir Kl. Kairį). Buvo griežtai nusistatęs prieš rusų administraciją. Nors 1863 sukilimui nepritarė, nedalyvavo, buvo neteisingai apkaltintas slėpęs seminarijoje sužeistus sukilėlius ir palaikęs santykius su sukilimo vadovybe. Rusams reikalaujant, atsisakė rektoriaus pareigų. Vyskupo M.Valančiaus buvo paskirtas Varnių katedros vikaru, bet buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą.

Turėjo didelės įtakos vyskupui M.Valančiui, ypač blaivybės akcijoje, kuriai faktiškai jis ir vadovavo, susirašinėdamas su valdžios organais, dvarininkais ir kunigais, skelbdamas blaivybę pamokslais ir vyskupui M.Valančiui rašydamas ganytojiškus laiškus blaivybės klausimais. Minėti laiškai – pirmieji J. S. Dovydaičio spaudos darbai. Be jų rašė straipsnius L. Ivinskio kalendoriams ir laikraščiui “Tygodnik Peterburgski”. Parašė didaktinę apysaką “Šiaulėniškis senelis” 3 d., 4 d.-“Gyvenimas Stepo Raudnosio”, kurioje smerkė girtavimą, propagavo blaivybę, pavaizdavo valstiečių buitį. Vyskupo M.Valančiaus pavedimu išvertė Bialobrzeskio “Iszguldimų Szwentų Ewangelių” III dalį, kuri buvo išspausdinta kirilica. Sueiliavo giesmių, išvertė I. Krylovo pasakėčių.

Views All Time
Views All Time
2989
Views Today
Views Today
1
0 0