| | | |

Ne visa “Antis”

1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.

| | | |

Apie BIX

1987 m. Šiauliuose oficialiai gimė grupė BIX, kurios suklestėjimui buvo labai palanki dirva – prasidėjo Atgimimo epocha, kuriai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo pritvinkę 7 vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir tapo savo žanro flagmanais. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus bei aikštes, o taip pat užėmę ir laisvų radijo stočių eterį, BIX’ai įsiveržė į atrodytų perpildytą Vakarų rinką: gausūs koncertai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur bekoncertuotų, BIX’ai susilaukia entuziastingo publikos priėmimo ir puikių atsiliepimų. Tai grupė, kuri, atrodo, gimusi scenoje. Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo su tuomet dar neišgarsėjusia NIRVANA. Tais pačiais metais dalis grupės muzikantų pateko į avariją, kurios metu žuvo pirmasis grupės menedžeris Marius Brasiūnas. Įvykis sukrėtė muzikantus, atrodė, kad toliau dirbti nėra prasmės. 1991 m. pasirodė pirmasis BIX albumas “Akli kariai”, skirtas žuvusiam draugui. Vinilų epocha buvo klestėjimo viršūnėje, taigi nieko nuostabaus, kad pirmasis darbas išėjo plokštelės pavidalu. Tikri roko gerbėjai ir būsimi “balių” išpažinėjai mintinai mokėjo dainų “Bijom”, “Tarp Europos ir Honkongo”, “Akli kariai” posmus. 1992-aisiais BIX’ai, iš naujo atgavę jėgas, išleido kultiniu tapusį albumą “La bomba” (MC).

| | | |

Invazija

“Pradžia-1993 m. Grupę įkūrė ugnius (gitara ir balsas) ir darelis (bosas), vėliau prisijungė evka (būgnai). Toje pačioje mokykloje, kurioje mokėmės (ugnius ir darelis), mokėsi ir “marichuanos” bosistas/būgnininkas kastis, kuris ir sutiko kurį laiką pagroti “anarchijos invazijoje” (pradinis grupės pavadinimas). Evka pradėjo dainuoti. Šia sudėtimi prasidėjo pirmieji koncertai ir įrašai, iš kurių sėkmingiausias buvo 1994 žiemą įrašytas demo “protestas”. Po šio įrašo išėjo kastis ir prasidėjo būgnininko paieška.Kurį laiką būgnais grojo pankas, su kuriuo buvo bandyta įrašyti pora gabalų splitEP`ui, tačiau normaliai tai padaryti taip ir neišėjo. Kažkur 1995 rudenį ateina radža, kuris tuo metu dar grojo ir grupėje “wc news”, tačiau pastarajai galutinai iširus, radža pasilieka “a. invazijoje” (palaipsniui trumpėjantis grupės pavadinimas). 1996 pavasarį įrašomi “vogti veidai”, kurie pasirode split`e su “sc”. 1997 pavasarį pirmą kartą išvažiuojam trim koncertam į lenkiją. Tuo metu pavadinimas sutrumpėja iki vieno žodžio. Rudenį įrašom “pakeisk spalvas“, kurį pradžioje išleidžia pats radža, o po metų jau “kablio muzika” su 4 bonus gabalais. Kaip tik tuo momentu mindas (“dr. green”) pasiūlo pabandyti su dviem gitaristais, mes aišku sutinkam. 1999 pavasarį kartu su mindiaku išvarom į turą po vokietiją ir čekiją, o vasarą įrašom “nežiūrėk atgal”. Šį įrašą įšleidžia vėl “kablio muzika”. Grupė dar sugroja keletą koncertų ir metų pabaigoje visi galutinai išsiskirstom.”

| | | |

Lipnūs Macharadžos pirštai. Apie grupę

Grupė susikūrė 1995 metais. Čia susibūrė muzikantai iš skirtingų muzikos krypčių. Pradėta groti bliuzą, pankroką, džiazą, metalą, žodžiu, nevengta įvairovės. Pirmieji koncertai parodė, kad žmonėms reikia naujos muzikos. Ypač visiems patiko Bob Marley daina “I Shot The Sheriff” su lietuvišku tekstu “Nušoviau Brazauską”. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų groti reggae, ir toliau grupė orientavosi šia kryptim. Buvo laikotarpis, kai grupė jautėsi kosmonautais, jos dainas leido Lietuvos radijo trečioji programa, LMP buvo išrinkta linksmiausia Blogiausių grupių festivalio grupe ir net leido sau groti disko klube “Max”, už pinigus žinoma. Bet atėjo laikas suprasti, kad tikri kosmonautai būna tik danguje, tiesiog reikia groti muziką, o visa kita neturi didelės reikšmės. LMP nesiekia populiarumo, nedaro šou, tiesiog groja, nereikalaudami sau dėmesio. “Gerbkime ir mokėkime pasirinkti”- sako Lipnūs Macharadžos Pirštai. Daugiau nei pusę metų Macharadžos niekur negrojo dėl tai vieno, tai kito grupės nario kelionių po pasaulį. Bet reikalai nestovėjo vietoje ir mes dalyvome įvairiuose laikinuose projektuose – “Dėlė Bėjus”, taip pat grupėje “Vonia” su kviestine gitara ir smuiku grojančia muzikante Jurga (kažkada bandyta pritaikyti smuiką LMP, bet dėl suliūdnėjusio skambesio to atsisakėme). Tačiau po pusės metų mes vėl kely ir tenka pristabdyti bėgsmą – “Vonia” gyvuoja vėlei, mes gyvi tik albume naujam… Tačiau gyvi.

| | | |

Toro Bravo – grupė nemėgsta neteisybės, nesusipratėlių ir didžiųjų ideologų, kurie tik mykia, bet nieko nedaro

Grupės istorija prasidėjo 1997m. žiemą, kai du bičiuliai, Oi! muzikos mylėtojai, bare prie alaus bokalo sumąstė padaryti naujovę Lietuvoje – sukurti originalią lietuvišką Oi! grupę. Ši idėja, kaip dažniausiai prie alaus būna, nebuvo užmiršta. Į grupę buvo pakviesti tie bičiuliai (iš lietuviškos muzikinės punk scenos), kurie mokėjo (ir nelabai) groti. Buvo sutarta, kad tai bus projektas vienam įrašui. Darbas prasidėjo. Repetuojama buvo šaltam bombiake su visiškai shujovu aparatu, bet aš tuos metus atsimenu, kaip geriausius. Grupė buvo labai vieninga ir draugiška – daug noro, daug entuziazmo. Aplink malėsi sava chebra, buvo daug linksmų nugėrimų, gerų koncertų, smagių muštynių, nuotykių. Juo labiau, sekės grot! Taip po truputį buvo sukurta programa. Vėliau, susimetus, per 9 valandas įrašyta. Nu, ką, viskas? Tikslas pasiektas?