Kanapės senovės Lietuvoje

Ne tik Kūčių stalo, bet ir viso šio tamsiojo metų laikotarpio tradicinis Lietuvių maistas gelbėjo Žmones nuo Saulės trūkumo, sklaidė niūrią nuotaiką, stiprino organizmą, saugojo nuo depresijos. Būtent tokiomis maistinėmis savybėmis pasižymi ir kanapės, kurios pastaruoju metu Lietuvoje beveik išnyko. Tradicinėje Lietuvių virtuvėje jau nuo lapkričio pabaigos iki Kalėdų (kaip, beje, ir visus metus) vyravo tik tam tikras, sezoninis, maistas. Kūčios labiausiai išlaikiusios šio laikotarpio valgių sezoniškumą. Paisyti maisto sezoniškumo labai svarbu. Nereikia ir negalima tų pačių produktų vartoti visus metus, tada jie bus veiksmingesni. Pavyzdžiui, medų šaukštais kasdien kabinam, cukrų juo pakeičiam, o paskui stebimės, kad susirgus negydo. Kaip gydys, jei organizmas jau būna per daug jo gavęs, pripratęs.

Latvijoje nedraudžia

Kaip tik šiuo tamsiuoju metų laiku Lietuviai nuo seno gardino maistą kanapių sėklomis. Nieko bloga nepamanykite, sėklos neturi narkotinių medžiagų. Be to, marihuaninės kanapės – visai kita rūšis. Mes visai be reikalo iš kanapių padarėme baubą. Latviai niekada nebuvo uždraudę jų auginti. Lietuviai irgi dėl narkotinių medžiagų niekada jų nevartojo, niekas to net nežinojo ir neakcentavo. Moksliškai pasižiūrėjus į kanapes tampa aišku, kodėl jos nuo seno buvo taip vertinamos. Tai vienos maistingiausių sėklų Pasaulyje. Jos turi kur kas daugiau baltymų ir amino rūgščių nei grūdinės Kultūros.

Vertingiau už žuvų taukus

Pasak Lietuvos kulinarinio paveldo fondo direktorės ir etnologės B.Imbrasienės, Mums, šiauriečiams, tai labai naudingas augalas. Gaila, kad visai esame užmiršę kanapių aliejų. Net žuvų taukai jo neatstoja. Kanapių aliejuje gausu Žmogaus organizmui ypač reikalingų Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgščių (maždaug du kartus daugiau negu žuvų taukuose). Pagal savo sudėtį panašus ir linų sėmenų aliejus. Tik nereikia įsivaizduoti, jog kanapės būdavo vartojamos saujomis, o aliejus – buteliais. Jo reikia labai nedaug, nes ši medžiaga ypač maistinga. Pasak etnologės, niekas maišais, kaip bulvių, kanapių sėklų žiemai nelaikė. Juk gaminant valgį jų pakakdavo saujelės. Paprasčiausias advento receptas: saujelę kanapių sėklų paspraginti aliejuje, sutrinti su druska ir užbarstyti ant bulvių ar silkių. Tos saujelės Šeimai ir pakanka. “Šiandien Mums klaidingai atrodo, jog viską reikia semti šaukštais, – sakė B.Imbrasienė. – Svarbiausia, kad kanapių aliejus būdavo vartojamas tik labai šviežias. Jo išsispausti Moterys eidavo pas malūnininkus, nes šie turėjo specialias spaudykles. Išsispausdavo trims dienoms. Dar šiek tiek įberdavo druskos, kad neapkarstų. Kai baigdavosi, vėl eidavo iš naujo spausti. Toks aliejus turi būti laikomas šaltai ir tik ribotą laiką. Daug kas dar atsimena jo skonį.

Saugo nuo depresijos

Kanapių, linų sėklos turi ne tik vitamino E, D, kurių Mūsų organizmui ypač reikia tamsiuoju metų laiku, bet ir saugo nuo tuberkuliozės. Tai puiki organizmą stiprinanti medžiaga. Anksčiau ir nelabai turtingi Žmonės, kiekvieną rudenį pavartodavę kanapių, apsigindavo nuo tuberkuliozės. Be to, kanapių aliejus saugo nuo depresijos. Jis labai tiktų dabartiniam Žmogui, kuris nuolat patiria stresą, įtampą. Norime – tikėkime, norime – ne, tačiau Gamta Mus veikia. Galime šiuo tamsiuoju laikotarpiu uždegti visas lempas, bet vis tiek jausime Saulės trūkumą. Ne kiekvienas organizmas ištveria tą slegiantį metą, o kanapės yra kaip tik. Ne be reikalo nuo seno Lietuviai jas ištraukdavo ant stalo būtent šiuo metų laikotarpiu. Kanapių sėklų pabarstydavo ir pirtyse ant Akmenų – irgi labai sveika.

Žemaičiai kanapių nepamiršta

Pastaruoju metu uždraudus plačiai auginti kanapes šis kadaise itin populiarus maisto priedas beveik išnyko. Draudimas ypač paveikė Žemaičių maisto Kultūrą. Žemaitijoje kanapės buvo labai populiarios. Manau, ten ir dabar, nors nelegaliai, Žmonės Kūčioms jų užsiaugina. Jie nekaip jaustųsi likę be kanapių. Kaip etnologė net darau išvadą – jei visi taip ilgai būtų išlaikę kanapes kaip Žemaičiai, gal dabar irgi ramesni būtų, ne tokie karštakošiai, – svarstė etnologė. – Šiandien šiuos augalus gali auginti tik registruoti, licencijas turintys ūkiai.

Per mėsėdį netinka

Pasak B.Imbrasienės, kanapės visiškai netiko kitu metų laiku, pavyzdžiui, per mėsėdį. “Kanapės – irgi riebalai, tik augalinės kilmės, o skirtingų rūšių riebalų (gyvulinės ir augalinės kilmės) nevalia maišyti. Dabar blogai darome, kai aliejuje (augaliniai riebalai) kepame blynus, o valgome juos su grietine (gyvuliniai riebalai). Jokiuose tradiciniuose receptuose tokio maišymo nerasite.” Dar daug kas iš vyresnių Žmonių prisimena, kaip vaikystėje advento laikotarpiu gaudavo karštų bulvių ir dažydavo jas į paskrudintas, grūstas ir pasūdytas kanapių sėklas.

Vietoj pieno

Anksčiau maisto sezoniškumas buvo ryškesnis. Juk ir pieno produktų du tris mėnesius niekas nevalgydavo, nes tuo metu karvės paprasčiausiai neduodavo pieno. Jį pakeisdavo kanapių pienas, aguonpienis. Tačiau dėl tokio sezoniškumo, tam tikrų produktų trūkumo Žmonės problemų neturėdavo, nes ištisus metus vienas maistas keisdavo kitą. Tai, ko organizmui reikėdavo, jis gaudavo skirtingu laikotarpiu. “Kanapių pienu šeimininkės ir sriubą balindavo – bulvienę, kunkulynę ar zacirką. Iš sutrintų kanapių sėklų, kaip ir aguonų, galima pasigaminti pasninko pieno. Yra net tokia mįslė: “Vasarą – eglelė, žiemą – karvelė”. Iš kanapių Moterys net varškę darydavo, o iš varškės virtinius virdavo. Kai kas dar pamena, kaip vaikystėje tokius virtinius valgydavo, – apie pamirštus receptus pasakojo etnologė. – Kanapių pienas labai greitai surūgdavo. Beje, kaip ir aguonpienis. Tai turėtume žinoti ruošdamiesi Kūčioms. Iš anksto jo nederėtų daryti, nes prarūgs, tik tam kartui.
Aguonos silpnesnės už kanapes, bet turi panašių savybių. Aguonos labiau ramina, migdo. Iš tiesų, jei jų yra, Kūčios – ramios. Turbūt esame patyrę, kaip prisivalgę aguonpienio apsnūstame.

Kanapinis stipresnis už Lašininį

Dar nepamiršti Užgavėnių personažai – Kanapinis ir Lašininis, su persirengėliais pavasariop keliantys šurmulį. Juk po advento laikotarpio, po Kūčių šiek tiek kanapių dar likdavo ir gavėniai. Tačiau šiuo metu, Žmonės jų vartodavo nedaug, nes ne už kalnų – pavasaris, prasidės sula, kitokie vitaminai. Per Užgavėnes pasirodantis pasninko meto personažas Kanapinis – aukštas, lieknas, sveikas, judrus, stiprus. Jis kaunasi su nutukusiu, storu, ėdriu Lašininiu ir jį nugali. Tai dar vienas liaudiškas patvirtinimas, kad kanapės – sveika.

Virvės ir popierius

Kanapės – vienas seniausių kultūrinių augalų. Sėklų ir kanapinių virvelių liekanų aptikta net tarp neolito laikų Šventosios gyvenvietės radinių. Tvirtas kanapines virves labai vertino Jūros krašto Žmonės, nes jos nepermirksta Vandenyje, ilgai laiko. Pasaulyje rasta iš kanapių vyta virvė datuojama net 2500 metais prieš Kristų. Lietuvoje kanapės, kitaip nei linai, buvo laikomos vyrišku augalu, jas raudavo ir apdirbdavo Vyrai. Botanikos žinynai negaili pagiriamųjų Žodžių šiam augalui. Kanapių stiebas turi daug celiuliozės, be to, jos užauga kur kas greičiau negu Medžiai. Kadaise iš kanapių buvo gaminamas popierius. Beje, JAV Nepriklausomybės deklaracija surašyta būtent ant kanapinio popieriaus. Kinijoje išrastas popierius – taip pat iš kanapių.

Tik savas maistas

Dabar visas Pasaulis grįžta prie savo maisto. Mitybos specialistai tvirtina, kad Žmogui labiausiai tinka tie produktai, kurie užaugo šalia jo, toje pačioje aplinkoje, tomis pačiomis gamtinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, Mums daug naudingesnis linų ar kanapių aliejus, o ne alyvuogių. Mūsų aliejus turi daug vitamino D, E, kurio ypač reikia, kai trūksta Saulės. Alyvuogių aliejus Mums gali būti net kenksmingas. Jeigu jis vartojamas tuose kraštuose, kuriuose Saulės ir taip yra daug, galbūt šis aliejus kaip tik padeda apsisaugoti nuo jos pertekliaus. O Mums nereikia nuo to saugotis.

Dienos prieš Kalėdas – pats laikas visiems susimąstyti apie savo Žemės maistą. Bent jau per Kūčias išimtinai turėtume dėti ant stalo tik tai, kas užaugo aplink Mus. “Maistas, užaugęs toje pačioje Žemėje, yra saugus, nuo jo nebus jokios alergijos. Tempas didžiulis, visi griūvame, bėgame, bet ši diena – proga pamąstyti ir apie tai, ką Mums Protėviai paliko, kaip Mes tai sugebame vertinti.

Parengta pagal http://hemp.lt/lt/node/6